Naujienos

Kviečia mokinius ir mokytojus susipažinti su sintetine biologija

Vilnius-Lithuania iGEM 2021 komanda ragina mokyklas ir mokytojus į ugdymo procesą integruoti edukacinę platformą „6-asis SinBio pojūtis“.

iGEM (International Genetically Engineered Machine competition) – prestižinis, didžiausias pasaulyje sintetinės biologijos konkursas. Jame dalyvaujančios jaunųjų mokslininkų komandos rengia inovatyvius, praktikoje pritaikomus sintetinės biologijos projektus, prisidedančius prie aktualių pramonės, aplinkosaugos, medicinos ir kitų sričių problemų sprendimo.

Vilnius-Lithuania iGEM yra Vilniaus universiteto studentų komanda, jau septintą kartą dalyvaujanti šiame konkurse. Siekdami pristatyti šią mokslo sritį ir norėdami prisidėti prie gyvybės mokslų populiarinimo, jaunieji mokslininkai sukūrė edukacinę platformą „6-asis SinBio pojūtis“, paremtą papildytos realybės technologija.

Platformą sudaro 10 skirtingų modelių: DNR, RNR, Baltymų sintezė, genų žirklės, sintetinė biologija, bioinformatika, GMO, bakterijų atsparumas antibiotikams, koronavirusas, vakcinų sudėtis.

Prie kiekvieno modelio yra pateikiama tekstinė ir garsinė informacija. Modelius galima pasiekti QR kodais ir papildytos realybės žymekliais, kuriuos nuskaičius su telefono kamera, ekrane pasirodo papildytos realybės modelis. Kiekvienas lipdukas turi skirtingą QR kodą ir žymeklį, tad rodo skirtingą modelį. Taip pat galima tyrinėti modelius 3D formatu interneto svetainėje: https://igem-vilnius-ar.com/.

Daugelis modelių temų atitinka ugdymo programose esantį turinį. Kad projektą, o kartu ir sintetinę biologiją, būtų lengviau integruoti į mokymo procesą Vilniaus universiteto studentų komanda paruošė papildomos informacijos mokykloms:

Daugiau informacijos apie platformą: https://igem-vilnius-ar.com/forschools

ŠMSM Komunikacijos skyrius

Mokyklos rengiasi atsiverti įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams

Švietimo sistema rengiasi didžiuliam pokyčiui: nuo 2024 metų turėtų būti sudarytos sąlygos specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams lankyti artimiausią pasirinktą darželį ar mokyklą.

Tai bus įgyvendinama palaipsniui, o visi žingsniai ir priemonės numatytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kartu su socialiniais partneriais parengtame Pasirengimo įgyvendinti įtraukiajam ugdymui veiksmų plane.

Plane numatyta įvairių ugdymosi poreikių turintiems vaikams geriau pritaikyti darželių ir mokyklų aplinką, įdarbinti daugiau švietimo pagalbos specialistų, įdiegti konsultacinę sistemą savivaldybėse ir nacionaliniu mastu, aprūpinti mokyklas mokymo ir techninės pagalbos priemonėmis, tobulinti mokytojų, švietimo pagalbos darbuotojų kvalifikaciją.

Šios priemonės padės pašalinti fizines, emocines, socialines kliūtis į mokyklas priimti įvairių poreikių turinčius vaikus, užtikrinti jų teisę į kokybišką ugdymą.

„Planas buvo rengiamas konsultuojantis su neįgaliųjų asociacijomis, mokyklų, universitetų atstovais, stengiantis atsižvelgti į praktikų pastabas. Turime artimiausių metų gaires, numatytą finansavimą. Tai, ar gerai pasirengsime į mokyklas priimti įvairių poreikių vaikus,  labai priklausys nuo kiekvienos mokyklos bendruomenės, vadovų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, taip pat nuo mokytojų, mokinių tėvų nuostatos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.  

Pernai pakeitus Švietimo įstatymą, numatyta, kad nuo 2024 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai bus priimami į artimiausią gyvenamoje vietoje esančią bendrąją mokyklą lygiais pagrindais su kitais mokiniais. Nuo tų metų specialiose mokyklose tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu bus ugdomi tik labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai, kuriems reikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros, socialinės paslaugos.

„Švietimas yra viena iš pamatinių kiekvieno vaiko ir suaugusiojo teisių, tačiau daugybę metų turintieji negalią neturėjo galimybės rinktis, jie buvo nukreipiami į segreguotas specialaus ugdymo įstaigas. Sutarimas, kad nuo 2024-ųjų šios diskriminacijos turi nelikti, teikia daug vilties. Geriau nei bet kas kitas žinome, kad pokyčiai vyksta lėtai ir iki kokybiško įtraukaus ugdymo eisime ne vienerius metus. Bet dabar, kai kryptis aiški, kai yra suplanuotos lėšos ir numatytos priemonės, mes tikimės, jog nebesigręžiosime atgal ir  gerokai sparčiau judėsime kokybiško ugdymo kiekvienam vaikui, kiekvienoje miesto ar miestelio mokykloje link“, – sako Lietuvos negalios organizacijų forumo projektų vadovė Lina Garbenčiūtė.

Keisis mokyklų aplinka

Įtraukties veiksmų plane numatyta parengti universalaus dizaino principais grįstas rekomendacijas mokyklų aplinkai. Rekomendacijos bus suderintos ir aptartos su savivaldybėmis ir neįgaliuosius atstovaujančiomis organizacijomis.

Planuojama, kad įgyvendinant besibaigiančio Europos Sąjungos finansinės paramos periodo projektus iki 2024 m., pagal universalaus dizaino principus bus atnaujintos 36 ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklos, vėliau panaudojant 2021-2027 m. periodo ES finansinę paramą bus modernizuojamos likusios švietimo įstaigos. Aplinka būtų pritaikyta ne tik judėjimo negalią turintiems mokiniams, bet ir autistiškiems vaikams, turintiems sensorinių, emocinių sutrikimų.

Mokykloms bus nupirkta specialiųjų mokymo, techninės pagalbos priemonių komplektų. Mokytojai, mokytojų padėjėjai, švietimo pagalbos specialistai bus išmokyti jomis naudotis. Numatoma sukurti ir elektroninį priemonių katalogą, iš kurio mokyklos galės rinktis sau tinkamas priemones, ypač tas, kurios palengvintų regos ar klausos negalią turinčių mokinių ugdymą.  

Stiprinamas darbuotojų pasirengimas, steigiami nauji etatai

Bus sukurtas ir įdiegtas įtraukios klasės modelis, sudarantis galimybes bendroje grupėje ar klasėje ugdytis keliems didelių ugdymosi poreikių turintiems mokiniams.  

Tam, kad mokyklų vadovai, mokytojai, mokykloje dirbantys švietimo pagalbos specialistai sudėtingesniais atvejais galėtų greitai gauti specialistų konsultaciją, savivaldybėse veiks ir stacionarios, ir mobilios konsultacinės specialistų grupės.

Mokyklų administracijos darbuotojams, mokytojams numatomi praktiniai mokymai apie įtraukųjį ugdymą, universalaus dizaino principus, padedančius kurti atvirą ugdymo aplinką visiems mokiniams.

Taip pat bus parengti metodinės medžiagos rinkiniai pagal atskiras specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių grupes: regos, klausos, raidos, elgesio, emocijų ir intelekto sutrikimų. Bus organizuoti mokymai mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų komandoms, pedagoginių psichologinių tarnybų specialistams. 

Numatoma steigti papildomus švietimo pagalbos specialistų etatus. Plane numatyta, kad kasmet, atsižvelgus į poreikį ir pasiūlą, bus steigiamos papildomos švietimo pagalbos specialistų pareigybės mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse, ar švietimo pagalbos tarnybose, siekiant, kad kiekvienas mokinys gautų jam reikalingą pagalbą. Jau šiais metais savivaldybėms iš valstybės biudžeto skirta apie 3,7 mln. eurų  steigti 285 papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms.

Taip pat nuo šio rugsėjo panaikintas atotrūkis tarp švietimo pagalbos specialistų (specialiųjų pedagogų, logopedų, surdopedagogų, tiflopedagogų, psichologų, socialinių pedagogų) ir mokytojų darbo užmokesčio: švietimo pagalbos specialistų pareiginė alga vidutiniškai didėjo 22 proc.

Konsultacinę pagalba mokykloms teiks regioniniai centrai

Numatoma priartinti konsultacinę, metodinę pagalbą plėtojant įtraukųjį ugdymą mokyklose. Suderinus su  savivaldybėmis  bus atrinkta ir kuriama 10 regioninių centrų, bus modernizuota jų infrastruktūra, telkiami specialistai, numatomas aprūpinimas reikalingomis priemonėmis. 

Planuojama sukurti Nacionalinį metodinį konsultacinį centrą įvairiapusių raidos ir kitų sutrikimų turintiems vaikams.

Numatomos priemonės stiprinti kurčiųjų ugdymą parengiant ir įgyvendinti surdopedagogų, gestų kalbos vertėjų, kurčiųjų mokytojų, mokytojų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo programas, suteikti jiems gestų kalbos pagrindus ir supažindinti su kurčiųjų kultūra.

Mokytojai galės įgyti papildomą specializaciją

Plane numatyta atnaujinti edukologijos studijų krypties programas taip, kad kiekvienas būsimasis pedagogas studijuotų ne mažesnį kaip 6 kreditų įtraukaus ugdymo organizavimo kursą, apimantį skirtingų mokinių ugdymosi poreikių pažinimą ir ugdymo organizavimą, taikant universalaus dizaino mokymuisi prieigą.

Taip pat bus pradėti rengti dvigubos specialybės pedagogai – dalyko ir specialiojo ugdymo ar tarptautinės jungtinės studijų programos bakalauro. Pedagogo kvalifikaciją jau turintiems asmenims bus siūloma įgyti specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo, surdopedagogo ar kitą pedagoginę specializaciją. Siekiant patenkinti švietimo pagalbos specialistų poreikį, ketinama padidinti valstybės finansuojamų studijų vietų skaičių.

Pasirengimo įgyvendinti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 5, 14, 21, 29, 30, 34 ir 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 451 straipsniu nuostatas 2021–2024 metų veiksmų planas.

ŠMSM Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Papildomoms mokinių konsultacijoms – 5,1 mln. eurų

Mokymosi sunkumų patiriantys mokiniai ir šiais mokslo metais gali naudotis papildomomis mokytojų  konsultacijomis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skiria 5,1 mln. eurų mokinių konsultacijoms mokymosi praradimams dėl COVID-19 pandemijos kompensuoti. Šios lėšos numatytos atlyginti pedagogams už darbo valandas.

„Kontaktinis ugdymas labiausiai atitinka mokinių interesams ir yra produktyviausias. Visgi COVID-19 dar nepasitraukė ir turime gyventi tokiomis sąlygomis. Kai kuriems vaikams ar net klasėms jau teko ar teks izoliuotis ir mokytis nuotoliniu būdu. Nenorime, kad anksčiau dėl nuotolinio mokymosi atsiradusios žinių spragos gilėtų ar rastųsi naujų. Pavasario patirtis parodė, jog papildomos konsultacijos padėjo įvairių klasių mokiniams kompensuoti mokymosi praradimus, tad siekiame, kad tokią galimybę pasimokyti papildomai mokiniai turėtų ir šiais mokslo metais“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

5,1 mln. eurų savivaldybėms ir mokykloms yra skirti iš ŠMSM asignavimų. Konsultacijoms skirtos lėšos savivaldybes ir valstybines mokyklas pasieks iki spalio pabaigos. Pinigai paskirstyti proporcingai pagal mokinių skaičių.

Konsultacijos gali būti organizuojamos visų klasių mokiniams kontaktiniu arba nuotoliniu būdu. Vienai klasei ar iš kelių klasių mokinių sudarytai grupei gali būti rengiamos matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros, gimtosios kalbos (tautinių mažumų mokyklose), užsienio kalbų, pasaulio pažinimo, gamtos ir žmogaus, fizikos, chemijos, biologijos, gamtos mokslų, informacinių technologijų, istorijos ir geografijos konsultacijos.

Praėjusių mokslo metų pavasarį papildomoms mokinių konsultacijoms buvo skirti 1,7 mln. eurų. Savivaldybių duomenimis, už minėtas lėšas organizuota virš 80 tūkst. konsultacijų mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų, ir dar virš 17 tūkst. konsultacijų abiturientams, besirengiantiems brandos egzaminams.

Su švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu Dėl konsultacijų mokiniams, skirtų mokymosi praradimams kompensuoti, tvarkos aprašo patvirtinimo ir lėšų skyrimo savivaldybėms ir valstybinėms mokykloms galima susipažinti čia: https://bit.ly/3oU5XBO

ŠMSM Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Tęsiasi pavasarį prasidėjusi savanorių mokykloms iniciatyva: skelbiama nauja registracija

Prasidėjus naujiems mokslo metams, bet niekur nedingus pandemijos iššūkiams, nevyriausybinės organizacijos prie iniciatyvos „Padėsiu mokyti(s)“ vėl kviečia jungtis savanorius. Praėjusiais mokslo metais pavasarį šalies mokyklose prasidėjusi iniciatyva siekia padėti su mokymosi sunkumais dėl pandemijos susiduriantiems mokiniams.

Kai pavasarį į mokyklas grįžo dalis mokinių, o kiti liko mokytis nuotoliniu būdu, mokykloms labai pagelbėjo savanoriai. Jų pagalba buvo svarbi ir mokiniams, ir pedagogams. Savanoriai padėjo sunkumų patiriantiems mokiniams atlikti mokytojų paskirtas užduotis, susirasti reikiamos informacijos. Svarbus ir jų moralinis palaikymas, padrąsinimas – ypač tiems mokiniams, kurių motyvacija mokytis buvo menkesnė. Dėkojame savanoriams ir kviečiame prie iniciatyvos jungtis ir šiais mokslo metais“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Mokyklose praėjusiais mokslo metais iš viso dirbo apie 80 savanorių. Jie su mokiniais dirbo ir mokyklose – per pamokas, po pamokų, ir padėjo mokytis nuotoliniu būdu, pvz., gimnazistai iš Vilniaus padėjo mokytis vienos Panevėžio mokyklos pradinukams, o šilutiškį vienuoliktoką matematikos mokė studentas iš Kauno. Tiek mokytojai, tiek mokiniai savanorių pagalba buvo patenkinti.

„Vaikams yra svarbus pats bendravimas. Esu labai dėkinga jauniems žmonėms iš Panevėžio ir Vilniaus, kurie pavasarį pas mus savanoriavo: jie ne tik padėjo mokytis mūsų vaikams, bet ir ieškojo, aptarė, išbandė žaidimus, programėles, kurios tiktų mokymuisi. Savanorystę renkasi motyvuoti, savo atsakomybes puikiai suprantantys piliečiai – juk jie tam atiduoda savo laisvą laiką ir vienintelis atpildas, kurį gauna – mokinių ir mokytojų padėka“, – dalijasi Panevėžio pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir savanorių koordinatorė Dalia Dausienė.

Šiais mokslo metais į pagalbą mokykloms vėl kviečiami savanoriai, kurie mokiniams teiktų individualią arba grupinę pagalbą atliekant namų darbus, bendrautų su mokiniais, palaikydami juos emociškai ar motyvuodami. Jungtis prie iniciatyvos „Padėsiu mokyti(s)” kviečiami Lietuvos piliečiai nuo 16 metų. Minimali savanorystės trukmė yra 2 mėnesiai ir bent 4 valandos per savaitę.

„Savanorių pagalba skatina socialinius ryšius, sujungia skirtingų mokyklų mokinius, įtraukia studentus į veiklas su vaikais. Nors pirminė šios savanorystės idėja buvo pagalba dėl pandemijos nukentėjusiems mokiniams, dabar jos ribos plečiasi“, – sako R. Skaudžius.

Siekiant užtikrinti kokybišką savanorių darbą su mokiniais, kiekvienas, norintis tapti „Padėsiu mokyti(s)“ savanoriu, dalyvaus Paramos vaikams centro mokymuose, o baigusiems savanorystę bus įteikiami pažymėjimai.

Savanorių registracija: http://bit.ly/PadėsiuMokytisAnketa

Daugiau apie iniciatyvą – „Padėsiu mokyti(s)“ „Facebook“ paskyroje.

„Padėsiu mokyti(s)“ iniciatoriai: Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos skautija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nacionalinė NVO koalicija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Paramos vaikams centras.

Pasitelkti savanorius teikiant mokymo(si) pagalbą ar užtikrinant mokinių priežiūrą švietimo įstaigose yra viena iš pagalbos priemonių, numatytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plane, skirtame mokymosi praradimams dėl pandemijos kompensuoti. Priemonei įgyventini skirti 250 tūkst. eurų.

ŠMSM Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Mokyklos jau gali rinktis Geros savijautos programos veiklas

Šią savaitę startuoja Geros savijautos programa: mokyklos jau gali registruotis atrinktoms veikloms, skirtoms mokinių savijautai gerinti, stiprinti bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžiams. Ši programa yra viena iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengto pagalbos plano, skirto kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus, priemonių.

„Programą parengėme atsižvelgdami į mokslinių tyrimų išvadas dėl nuotolinio mokymo pasekmių vaikų ir jaunimo fizinei ir psichikos sveikatai. Tikimės, kad programos veiklos padės mokiniams susigrąžinti ir motyvaciją mokytis, ir pasitikėjimą savimi, o ilgalaikėje perspektyvoje – ugdys į save ir kitus įsiklausyti gebančius, tvirtas vertybes turinčius žmones“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Mokyklos galės rinktis iš 250-ies įvairių programų savo mokiniams. Paslaugų teikėjai jau siūlo socialinių emocinių įgūdžių, psichologinio grupių konsultavimo, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžių, relaksacijos ir streso valdymo technikų mokymo programas.

Programos skirtos visų klasių mokiniams ir atitinka tam tikro amžiaus vaikų ir paauglių raidos ypatumus. Pavyzdžiui, „Žaidžiu jogą – streso įveikos programa per jogą vaikams“ pradinukus mokys emocijų savireguliacijos; „Savęs pažinimas socialiniame ir karjeros valdymo kontekste“ programa skirta gimnazistams; programa „365 dienos sveikatai“, orientuota į 5–8 kl. mokinius, vaikus supažindins su emocine higiena. Kitų programų teikėjai savo užsiėmimuose į pagalbą pasitelks muzikos, šokio, kognityvinę bei elgesio, gamtos terapijas, kvėpavimo technikas.

Geros savijautos programa yra pasirenkamųjų paslaugų fondas, kuris buvo sukurtas iš atrinktų įvairių teikėjų siūlomų paslaugų. Programa veikia panašiu principu, kaip ir mokyklose naudojamas „Kultūros pasas“ – kai iš nustatytus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikėjų sąrašo mokyklos renkasi sau aktualias paslaugas.

Atrenkant Geros savijautos programų tiekėjus jiems buvo keliami reikalavimai, kad programos turėtų teorinį arba praktiniais įrodymais paremtą pagrindimą, o jas įgyvendintų tik savo srities profesionalai, t. y. specialistai, turintys pedagogikos studijų krypties ar (ir) psichologijos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba 2 metų darbo su mokyklinio amžiaus vaikais patirtį. Taip pat programoms keliami uždaviniai, kad jose numatytos veiklos ugdytų mokinių socialinius emocinius, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžius, gilesnį savęs pažinimą bei gebėjimą reflektuoti, stiprintų psichologinį atsparumą, savivertę bei skatintų motyvaciją mokytis.

Geros savijautos programai įgyvendinti iš viso numatyta 5.1 mln. eurų. Šios lėšos mokykloms paskirstytos, atsižvelgiant į mokinių skaičių, mokiniui skaičiuojant 15 eurų metams. Lėšos pateks į mokyklų virtualias pinigines, kuriomis jos galės naudotis, užsakant geros savijautos programas.

Prisijungimo prie Geros savijautos programos kodus mokyklos jau gavo. Programų sąrašas yra skelbiamas čia https://bit.ly/3CbDXNa, jis nuolat pildomas.

 

ŠMSM Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Paraiškas Geros savijautos programai galima teikti iki rugsėjo 14 d.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia teikti paraiškas paslaugų teikėjus, norinčius prisijungti prie nuo rugsėjo šalies mokyklose startuosiančios Geros savijautos programos įgyvendinimo. Pasibaigus pirmajam paraiškų teikimo etapui skelbiamas papildomas paraiškų teikimas. Paraiškas galima teikti iki rugsėjo 14 d. internetiniu adresu: https://gerasavijauta.smm.lt/.

Geros savijautos programa parengta atsižvelgiant į mokslinių tyrimų išvadas dėl nuotolinio mokymo pasekmių vaikų ir jaunimo fizinei ir psichikos sveikatai. Ja siekiama gerinti mokinių emocinę savijautą ir sukurti jiems kuo geresnes sąlygas patirti mokymosi sėkmę grįžus į klases.

Suinteresuoti paslaugų teikėjai kviečiami teikti paraiškas ir siūlyti socialinių emocinių įgūdžių lavinimo, grupinio psichologinio konsultavimo, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžių, nusiraminimo, relaksacijos ir streso valdymo technikų mokymo programas.

Iš atrinktų Geros savijautos programų bus sukurtas pasirenkamųjų paslaugų fondas, skirtas mokinių savijautai gerinti, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams stiprinti. Programa veiks panašiu principu, kaip jau ne vienerius metus mokyklose naudojamas „Kultūros pasas“ – kai mokyklos iš atrinktų, tam tikrus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikėjų sąrašo renkasi sau aktualias paslaugas.

Visos geros savijautos programos turi turėti teorinį arba praktiniais įrodymais paremtą pagrindimą, o jas įgyvendinti gali tik savo srities profesionalai: t. y. specialistai, turintys pedagogikos studijų krypties ar (ir) psichologijos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba 2 metų darbo su mokyklinio amžiaus vaikais patirtį. Grupinio psichologinio konsultavimo savijautos programas gali įgyvendinti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys psichologai.

Paslaugų teikėjų prašoma užtikrinti, kad jų siūlomos programos atitiktų tam tikro amžiaus vaikų ir paauglių raidos ypatumus. Taip pat programoms keliami uždaviniai, kad jose numatytos veiklos ugdytų mokinių socialinius emocinius, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžius, gilesnį mokinių savęs pažinimą bei gebėjimą reflektuoti, priimti atsakingus sprendimus, stiprintų vaikų ir jaunuolių psichologinį atsparumą, savivertę bei skatintų jų motyvaciją mokytis.

Geros savijautos programai įgyvendinti iš viso numatyta 5.1 mln. eurų. Šios lėšos mokykloms bus paskirstytos, atsižvelgiant į mokinių skaičių, mokiniui skaičiuojant 15 eurų metams. Lėšos pateks į mokyklų virtualias pinigines, kuriomis jos galės naudotis, užsakant geros savijautos programas.
Su Geros savijautos programa ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašu galima susipažinti čia: https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/geros-savijautos-programa

Teikėjus dėl paraiškos pateikimo ir jos administracinės atitikties vertinimo konsultuoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras el. paštu gera.savijauta@lmnsc.lt; o dėl paraiškos turinio atitikimo nustatytiems kriterijams konsultuoja Nacionalinė švietimo agentūra el. paštu gera.savijauta@nsa.smm.lt.

Rugsėjo 3 d. 15 val. vyks Geros savijautos programų konsultacija potencialiems paraiškų teikėjams. Registracija į konsultaciją: https://bit.ly/3g91Mgj.


Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius
El. paštas: info@smm.lt

Nemokamos vasaros stovyklos - vienas iš būdų kompensuoti dėl pandemijos patirtus mokymosi praradimus

Įsibėgėjus vasarai įvairiose šalies vietose vyksta valstybės lėšomis finansuojamos, nemokamos stovyklos vaikams, dėl nuotolinio mokymosi patyrusiems daugiausiai sunkumų. Stovyklų rengėjai pasistengė, kad karantino metu gyvo bendravimo, iššūkių, nuotykių pasiilgę vaikai jų kuo daugiau patirtų teminėse stovyklose, o sykiu papildytų savo žinias, įtvirtintų įgūdžius.

Laivais nuo Kauno iki Nidos

Valstybės lėšomis finansuojamos teminės stovyklos – viena iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pagalbos plane, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus, numatytų priemonių. Ministerijos rengtame konkurse nemokamas stovyklas organizuoti buvo atrinkti daugiau nei pusšimtis švietimo paslaugų teikėjų, kuriems paskirstyti 381 tūkst. eurų.

Nemokamos vaikų stovyklos vyks iki vasaros pabaigos, o jų programos labai įvairios, kūrybiškos, jose naudojami aktyvūs kalbų ir matematikos mokymo(si), aplinkos, gamtos pažinimo, tyrinėjimo metodai, tobulinami socialiniai įgūdžiai.

Ko gero, viena įspūdingiausių stovyklų galima vadinti VšĮ „Baltijos jūrų skautai“ surengtą ekspediciją senaisiais kuršių laivais Nemunu nuo Kauno iki Nidos. Kaip pasakojo šio projekto sumanytoja ir Baltijos jūrų skautų vadovė Jurgita Paškevičienė, stovykloje dalyvavo 30 vaikų iš Kauno, Šakių bei Vilniaus, kuriems vykti į stovyklą pasitobulinti rekomendavo jų mokyklų vaiko gerovės komisijos.

„Sunkiausia visiems buvo pati pradžia, pirmosios dienos. Tada vaikai ir pamatė, suprato, kad jei nors vienas neirkluos, laivas neplauks, jei visi kartu palapinių nestatysim, šiukšlių nerinksim, nesitvarkysim, vėluosim nuplaukti į kitą vietą, kitą edukaciją, ekskursiją. Tai, sakyčiau, daugeliui buvo esminė stovyklos pamoka – komanda, bendras darbas, visų gerovės siekimas, įsiklausymas, pagarba vieni kitiems“, – pasakojo J. Paškevičienė.

Anot jos, išmokus dirbti kartu, buvo daug edukacijų, varžybų, viktorinų, stebėti, skaičiuoti paukščiai, žuvys, kopta į palei Nemuną išsirikiavusius piliakalnius, gaminti aitvarai, virta valgyti, rinktos žolelės.

Anglų kalba apie ekologiją

VšĮ „American English School“ dienos stovyklos „Eco-English“ yra skirtos tobulinti pirmiausia vaikų anglų kalbą, o sykiu plėsti jų žinias apie ekologiją, aplinkosaugą, žmogaus veiklos įtaką gamtai. Iki pat naujų mokslo metų pradžios vyks net 11 šios stovyklos pamainų Panevėžyje, Alytuje, Kaune, Utenoje, Pakruojyje ir Šiauliuose. Šiuo metu Šiauliuose vykstančiose pirmosiose pamainose dalyvauja dvi vaikų grupės po 15 mokinių iš 2 šio miesto progimnazijų.

Kaip pasakoja  „American English School“ Kauno filialo direktorė ir valstybės finansuojamų stovyklų projekto koordinatorė Greta Balaišienė, dauguma vaikų atvykę į stovyklą atlieka anglų kalbos gebėjimų testą ir pagal savo žinias suskirstomi į atitinkamo lygio grupes. Stovyklos organizatorių tikslas – visas pagrindines veiklas rengti anglų kalba. Anot G. Balaišienės, vaikams visada patraukliausios aktyvios veiklos, ne sėdėjimas klasėje, tad stovyklų metu derinamos išvykos, žaidimai, rengiami projektai bei jų pristatymai atvirose erdvėse.

„Manau, šios stovyklos turės labai gerą poveikį vaikams – 7 dienas iš eilės po 4 val. kalbos mokymosi aktyviose veiklose tikrai papildys ir vaikų anglų kalbos žodyną, ir sustiprins jų kalbėjimo, klausymosi, suvokimo įgūdžius, – įsitikinusi G. Balaišienė. – Be to, iš stovyklų vaikams liks ir emocijos, įspūdžiai, nauji draugai iš kitų mokyklų, o tai irgi šiek tiek kompensuoja tą socialinių ryšių, bendravimo trūkumą, kurį visi jautėme karantino metu“.

Lūkestis – nauji draugai

„Atvykę į stovyklas, vaikai kūrė lūkesčių medį. Vienas dažniausiai išreikštų moksleivių lūkesčių buvo susirasti naujų draugų. Ko gero, bendravimo, ryšio, kontakto vaikai yra pasiilgę labiausiai“, – pasakoja Formaliojo ir neformaliojo ugdymo pedagogų asociacijos rengiamų stovyklų „Įdomiųjų mokslų stovykla“ koordinatorė Margarita Arlauskienė.

Iš 8 suplanuotų šios stovyklos pamainų jau įvyko penkios, jose dalyvavo 73 vaikai iš Vilniaus rajono ir Kauno miesto mokyklų. Mokiniai stovyklavo Maišiagaloje, Kaune, kitos pamainos vyks Vilniuje, Kaune, Rudaminoje.

„Įdomiųjų mokslų stovykla“ orientuota į STEAM mokslo sričių, lietuvių ir anglų kalbos žinių stiprinimą, veiklas derinant su socio-emocinių žinių ugdymu, fiziniu aktyvumu. Stovyklose mokymuisi pasitelkiamos „Minecraft“ ir „Roblox education“ platformos, kaip pasakoja M. Arlauskienė, čia vaikams tenka prisiminti viską, ko mokėsi matematikos pamokose. Be šių užsiėmimų stovyklose dar vyksta fizinio aktyvumo, sveikos gyvensenos viktorinos, vaikai klauso paskaitų apie egzotinius gyvūnus, bakterijas, specialiais prietaisais stebi mikroorganizmus ant jų pačių rankų ir t.t.

„Kokybiški užsiėmimai, laikas praleistas stovykloje tikrai paskatina moksleivius prisiminti vadovėlines žinias ir paversti jas įdomiu nuotykiu, pritaikyti jas netikėtiems dalykams, eksperimentuoti, atrasti, bendrauti, dirbti kartu. Tad manau, kad stovyklos, kaip vienas iš būdų kompensuoti dėl pandemijos atsiradusias mokymosi spragas, turėtų pasiteisinti. Ir bent daliai vaikų grąžinti motyvaciją mokytis“, – sako M. Arlauskienė.

Apie nemokamas stovyklas

Valstybės finansuojamos teminės stovyklos yra skirtos mokiniams, dėl nuotolinio mokymosi patyrusiems daugiausiai sunkumų. Šiose vasaros stovyklose 5–8 klasių mokiniai neformaliojo švietimo metodais tobulina savo žinias ir įgūdžius gamtos mokslų, matematikos ir kalbų srityse.

Stovyklose dalyvauja tik mokiniai, kuriems dalyvauti jose rekomenduoja mokyklų vaiko gerovės komisijos. Taip siekiama sudaryti galimybių stovyklauti ir patobulinti žinias tiems, kurie prarado mokymosi motyvaciją, jų akademiniai pasiekimai dėl nuotolinio mokymosi būdo suprastėjo, kurie neturi palankios mokymuisi aplinkos namuose ar auga socialinės rizikos šeimose.

Stovyklos vyksta įvairiose šalies savivaldybėse, iki vasaros pabaigos jose dalyvaus apie 3 tūkst. 5–8 klasių mokinių. Stovyklos vaikams yra nemokamos ir trunka ne trumpiau nei 7 kalendorines dienas.

Baltijos jūrų skautai nuotr.

 

 

ŠMSM Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Ministerija kviečia teikti paraiškas Geros savijautos programai

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) kviečia teikti paraiškas paslaugų teikėjus, norinčius prisijungti prie nuo rugsėjo šalies mokyklose startuosiančios Geros savijautos programos įgyvendinimo.

Iš atrinktų Geros savijautos programų bus sukurtas pasirenkamųjų paslaugų fondas, skirtas mokinių savijautai gerinti, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams stiprinti. Programa veiks panašiu principu, kaip jau ne vienerius metus mokyklose naudojamas „Kultūros pasas“ – kai mokyklos iš atrinktų, tam tikrus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikėjų sąrašo renkasi sau aktualias paslaugas.

Suinteresuoti paslaugų teikėjai nuo šiandien, liepos 16-osios, gali teikti paraiškas vertinimui ir siūlyti socialinių emocinių įgūdžių lavinimo, grupinio psichologinio konsultavimo, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžių, relaksacijos ir streso valdymo technikų mokymo programas.

Visos geros savijautos programos turi turėti teorinį arba praktiniais įrodymais paremtą pagrindimą, o jas įgyvendinti gali tik savo srities profesionalai: t. y. specialistai, turintys pedagogikos studijų krypties ar (ir) psichologijos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam prilygintą išsilavinimą, arba 2 metų darbo su mokyklinio amžiaus vaikais patirtį. Grupinio psichologinio konsultavimo savijautos programas gali įgyvendinti tik reikiamą kvalifikaciją turintys psichologai.

Paslaugų teikėjų prašoma užtikrinti, kad jų siūlomos programos atitiktų tam tikro amžiaus vaikų ir paauglių raidos ypatumus. Taip pat programoms keliami uždaviniai, kad jose numatytos veiklos ugdytų mokinių socialinius emocinius, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžius, gilesnį mokinių savęs pažinimą bei gebėjimą reflektuoti, priimti atsakingus sprendimus, stiprintų vaikų ir jaunuolių psichologinį atsparumą, savivertę bei skatintų jų motyvaciją mokytis.

Geros savijautos programai įgyvendinti iš viso numatyta 5,1 mln. eurų. Šios lėšos mokykloms bus paskirstytos, atsižvelgiant į mokinių skaičių, mokiniui skaičiuojant 15 eurų metams. Lėšos pateks į mokyklų virtualias pinigines, kuriomis jos galės naudotis, užsakant geros savijautos programas.

Geros savijautos programos įgyvendinimą administruoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Paraiškas vertinimui galima teikti iki rugpjūčio 13 d. interneto svetainėje https://gerasavijauta.smm.lt/

Liepos 20 d. vyks nuotolinė konsultacija paslaugų teikėjams, suinteresuotiems rengti ir siūlyti mokykloms geros savijautos programas. Registracija į konsultaciją https://bit.ly/36qI6Pv

Su Geros savijautos programa ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašu galima susipažinti čia.

Ministerija pristato Geros savijautos programą potencialiems paslaugų teikėjams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino Geros savijautos programą, kuri mokyklose startuos rugsėjį. Prieš skelbdama paraiškų priėmimą, liepos 15 ir 20 d. ministerija rengia konsultacijas potencialiems paslaugų teikėjams.

„Geros savijautos programa bus pasirenkamųjų paslaugų fondas, skirtas mokinių savijautai gerinti, bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams stiprinti. Programą parengėme atsižvelgdami į mokslinių tyrimų išvadas dėl nuotolinio mokymo pasekmių vaikų ir jaunimo fizinei ir psichikos sveikatai, norėdami sukurti mokiniams kuo geresnes sąlygas patirti mokymosi sėkmę grįžus į klases – dauguma vaikų mokyklose nebuvo didžiąją praėjusių mokslo metų dalį“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Geros savijautos programa veiks panašiu principu, kaip jau ne vienerius metus mokyklose naudojamas „Kultūros pasas“ – kai mokyklos iš atrinktų, tam tikrus reikalavimus atitinkančių paslaugų teikėjų sąrašo renkasi sau aktualias, įdomias, reikalingas paslaugas.

Mokyklos pagal savo poreikius galės užsisakyti tikslines programas iš teikėjų sąrašo psichologų paskaitoms, emocinio intelekto mokymams organizuoti ir pan.

Tikslinės įvairaus pobūdžio geros savijautos programos bus skirtos visų klasių mokiniams ir atitiks tam tikro amžiaus vaikų ir paauglių raidos ypatumus. Paslaugų teikėjai galės siūlyti socialinių emocinių įgūdžių, grupinio psichologinio konsultavimo, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžių, nusiraminimo, relaksacijos ir streso valdymo technikų mokymo programas.

Programoms keliami uždaviniai, kad jose numatytos veiklos ugdytų mokinių socialinius emocinius, bendradarbiavimo bei darbo komandoje įgūdžius, gilesnį mokinių savęs pažinimą bei gebėjimą reflektuoti, priimti atsakingus sprendimus, stiprintų vaikų ir jaunuolių psichologinį atsparumą, savivertę bei skatintų jų motyvaciją mokytis.

Kiekviena geros savijautos programa turi turėti teorinį arba praktiniais įrodymais paremtą pagrindimą, o jas įgyvendinti galės tik savo srities profesionalai, t. y. specialistai, turintys pedagogikos studijų krypties ar (ir) psichologijos studijų krypties bakalauro kvalifikacinį laipsnį, arba jam prilygintą išsilavinimą arba 2 metų darbo su mokyklinio amžiaus vaikais patirtį. Grupinio psichologinio konsultavimo savijautos programas gali įgyvendinti tik tam tikrą kvalifikaciją turintys psichologai.

Liepos 15 ir 20 dienomis vyks nuotolinės konsultacijos paslaugų teikėjams, suinteresuotiems rengti ir siūlyti mokykloms geros savijautos programas, o netrukus bus skelbiamas ir kvietimas teikti paraiškas.

Geros savijautos programai įgyvendinti iš viso numatyta 5.1 mln. eurų. Šios lėšos mokykloms bus paskirstytos, atsižvelgiant į mokinių skaičių, mokiniui skaičiuojant 15 eurų metams. Lėšos pateks į mokyklų virtualias pinigines, kuriomis jos galės naudotis, užsakant geros savijautos programas.

Geros savijautos programos įgyvendinimą administruoja Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Registracija į konsultacijas https://bit.ly/36qI6Pv

Su Geros savijautos programa ir jos įgyvendinimo tvarkos aprašu galima susipažinti čia: https://www.smm.lt/web/lt/smm-svietimas/geros-savijautos-programa

 

Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

J. Šiugždinienė: kryptingai ruošiamės visų mokinių grįžimui į mokyklas rugsėjį

Šiuo metu epidemiologinė situacija šalyje gerėja, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ruošiasi visų klasių mokinių grįžimui į mokyklas. Taip pat numatomi ir atsarginiai scenarijai.

„Mano pozicija aiški – visi vaikai turi mokytis mokyklose ir turime užtikrinti būdus, kaip tai padaryti. Dabar neįmanoma žinoti, kokia pandeminė situacija bus rugsėjį ar vėliau. Tačiau jau turime galimybes grįžti į ankstesnį gyvenimo ritmą: masinė vakcinacija vyksta, ir labai svarbu, kad jos tempai didėtų, nes tik taip galime apsisaugoti nuo viruso mutacijų. Svarbu, kad skiepytis jau gali ir vaikai nuo 12 metų.

Vasarą išnaudojame pasiruošti rugsėjui, kad dar iki mokslo metų pradžios būtume visiškai pasirengę sugrįžti į mokyklas, pasitikėdami vieni kitais ir mokslo suteiktomis galimybėmis. Svarbiausia yra vaikai, jų savijauta ir kokybiškas ugdymas. Tai turime užtikrinti, dirbdami kartu su savivaldybėmis ir mokyklų vadovais“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pasirengimo naujiems mokslo metams planas trečiadienį aptartas su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dirbančia ekspertų grupe, sudaryta iš  švietimo bendruomenės, savivaldybių, pedagogų asociacijų atstovų.

Hibridinis mokymas – tik išimtiniais atvejais

Ministrė J. Šiugždinienė pabrėžia, kad reguliarus sveikatos pasitikrinimas turėtų tapti ne prievole, o norma, todėl testuotis mokiniams būtų rekomenduojama. Tačiau tai negali būti barjeras grįžti į klases. Reguliarus testavimas padėtų užtikrinti saugumą, valdyti epidemiologinę situaciją, neleisti plisti virusui, jei tokia grėsmė iškiltų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siūlo, kad rugsėjį visi mokiniai mokytųsi klasėse, o nuotolinis mokymas galėtų vykti tais atvejais, jei epidemiologinė situacija stipriai suprastėtų ir dėl COVID-19 ligos protrūkių klasei ar mokiniams tektų izoliuotis. Izoliacijos metu klasė, kelios klasės ar, jei susirgimų židinys būtų apėmęs visą mokyklą, visi mokyklos mokiniai kurį laiką mokytųsi nuotoliniu būdu.

Hibridinis mokymas gali būti taikomas tik kaip papildoma priemonė, kuri išimtiniais atvejais padėtų mokytojams ir mokiniams kokybiškai tęsti ugdymą. Pavyzdžiui, jei mokiniui dėl ligos paskirtas ugdymas namie ar privaloma izoliacija, taip pat jei mokinys dalyvauja aukšto meistriškumo sportininkų rengimo, tarptautinių dalykinių olimpiadų pasirengimo programoje ir pan. Mokyklos, kurios turės įrangą hibridiniam mokymui organizuoti, galės pamokas vienu metu vesti ir klasėje, ir namuose besimokantiems mokiniams. Šiuo metu rengiamos metodinės rekomendacijos mokytojams dėl tokių pamokų organizavimo. Taip pat yra vykdomas centralizuotas įrangos, skirtos hibridiniam mokymui, pirkimas, numatyta įsigyti ne mažiau kaip 2 tūkst. įrangos komplektų.

Sykiu ministrė prašo iniciatyvos ir iš pačių savivaldybių ruošiantis naujiems mokslo metams: pasirūpinti įranga ar priemonėmis, reikalingomis tinkamam mokyklų patalpų vėdinimui, dezinfekcijai, užtikrinti ir suderinti mokyklų ir atsakingų tarnybų organizacinius pajėgumus prireikus organizuoti testavimą, dar kartą informuoti tėvelius ir mokytojus apie testavimo svarbą, kurti pasitikėjimo atmosferą bendruomenėse ir skatinti testuotis profilaktiškai.

Šuo metu tariantis su savivaldybių ir mokyklų atstovais yra baigiama peržiūrėti ir atnaujinti teisinius dokumentus ir tvarkas, susijusias su ugdymo proceso organizavimu, sauga, maitinimu ir kt.

Dėmesio centre – vaikų emocinė sveikata

Siekiant geriau pasirengti naujiems mokslo metams, priimti sprendimai ir skirtos papildomos lėšos  mokinių emocinei sveikatai  ir socialiniams įgūdžiams atstatyti bei palaikyti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija patvirtino Geros savijautos programą, kuri mokyklose startuos jau rugsėjį. Geros savijautos programa veiks panašiu principu, kaip jau ne vienerius metus mokyklose  naudojamas „Kultūros pasas“, kai mokyklos renkasi sau aktualias veiklas iš plataus paslaugų sąrašo. Tik šiuo atveju pasirenkamųjų paslaugų fondas bus skirtas mokinių gerai savijautai.

Jau sudarytos galimybės ir švietimo pagalbos stiprinimui. Nuo rugsėjo 1 d. šalies mokyklose ir savivaldybių pedagoginėse psichologinėse tarnybose papildomai bus įsteigta 150 naujų švietimo pagalbos specialistų etatų. Seimas ką tik patvirtino Vyriausybės siūlymus nuo rugsėjo daugiau kaip penktadaliu didinti švietimo pagalbos specialistų darbo užmokestį ir gerinti darbo sąlygas.

Numatyta stiprinti Pedagogines psichologines tarnybas, organizuoti mokytojų ir klasės vadovų savitarpio pagalbos grupes.

Sisteminamos skaitmeninės mokymo priemonės

Toliau stiprinama skaitmeninių mokymosi priemonių bazė ir mokyklų aprūpinimas įranga, kad, esant poreikiui, mokyklos galėtų lanksčiai naudotis skaitmeniniais ištekliais.

„Švietimo skaitmenizavimas, kurį paspartino pandemija, nėra skirtas vieninteliam tikslui – užtikrinti sklandų nuotolinį mokymą. Taip, tai irgi svarbu, tačiau žvelgiame plačiau: norime, kad ugdymo priemonės ir galimybės išties atitiktų laikmečio tendencijas, kad švietimas eitų vienu žingsniu visuomenės priekyje“,  – sako J. Šiugždinienė.

Jau sisteminamos įvairios skaitmeninės mokymo priemonės Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje, kad mokyklos turėtų patogią prieigą ir galėtų jas naudoti kasdieniniame mokymo procese. Atnaujinamos esamos skaitmeninio turinio priemonės ir kuriamos naujos. Taip pat numatyti mokymai pedagogų skaitmeninei kompetencijai tobulinti.

Tikimasi, kad rugsėjo mėnesį mokyklas pasieks papildomai nupirkti 9 tūkst. nešiojamųjų kompiuterių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtam Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo planui įgyvendinti skirta daugiau nei 18 mln. eurų.

 

Komunikacijos skyrius

El.p.: info@smm.lt

Vasaros stovyklų rengėjams skirti beveik 400 tūkst. eurų nemokamoms stovykloms organizuoti

Baigėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skelbtas konkursas teminėms vaikų vasaros stovykloms organizuoti: 381 tūkst. eurų paskirstyti 51-am švietimo paslaugų tiekėjui, kurie per vasarą rengs nemokamas stovyklas vaikams, dėl nuotolinio mokymo patyrusiems daugiausiai sunkumų.

Viena iš ŠMSM pagalbos plane, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus, numatytų priemonių – valstybės lėšomis finansuojamos teminės stovyklos.

„Mokslo metai nebuvo paprasti ir lengvi. Mes siekiama, kad stovyklose vaikai galėtų ir papildyti dėl nuotolinio mokymosi atsiradusias akademinių žinių spragas, ir sustiprinti per karantiną susilpnėjusius socialinius įgūdžius“, – sako ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Šiose vasaros stovyklose 5–8 klasių mokiniai neformaliojo švietimo metodais tobulins savo žinias ir įgūdžius gamtos mokslų, matematikos ir kalbų srityse. Jose dalyvaus mokiniai mokyklų vaiko gerovės komisijų siūlymu. Taip siekiama sudaryti galimybių stovyklauti ir patobulinti žinias tiems, kurie prarado mokymosi motyvaciją, jų akademiniai pasiekimai dėl nuotolinio mokymosi būdo suprastėjo, kurie neturi palankios mokymuisi aplinkos namuose ar auga socialinės rizikos šeimose.

Pusšimtis valstybės finansavimą gavusių švietimo paslaugų tiekėjų stovyklas rengs įvairiose šalies savivaldybėse. Iš viso stovyklose dalyvaus apie 3 tūkst. 5–8 klasių mokinių, iš kurių daugiau nei 20 proc. bus vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių.

Stovyklos vaikams bus nemokamos ir truks ne trumpiau nei 7 kalendorines dienas. Didesnioji dalis jų rengėjų organizuos dienos stovyklas, kiti – stovyklas su nakvyne. Konkurso dalyviams buvo keliami reikalavimai, kad stovyklų programose būtų veiklų, kurios skatintų vaikų fizinį aktyvumą, ugdytų socialines-emocines kompetencijas, matematinius, gamtamokslius, kalbinius gebėjimus.

Valstybės finansavimą gavusių stovyklų rengėjų programos labai įvairios, kūrybiškos, naudojami aktyvūs mokymo(si) metodai. Pvz., dieninė stovykla „Eco-English“, kurią rengia VšĮ „American English School“, orientuota į kalbos ir gamtos mokslų mokymą, integruojant fizinį aktyvumą ir emocinio intelekto lavinimą. Stovykloje bus bendraujama anglų kalba, veiklų metu vyks tyrinėjimai ir eksperimentai gamtoje, diskusijos apie ekologiją, tvarumą. Pasak rengėjų, stovykloje dalyvaus 300 mokinių iš 20 mokyklų, vyks 11 pamainų Panevėžyje, Alytuje, Kaune, Utenoje, Pakruojyje ir Šiauliuose.

Įstaiga „Mažųjų ugdymas“ Panevėžio rajone surengs 6 lauko stovyklos „Žaliojoje girioje“ pamainas. Stovykloje vaikai tyrinės gamtos reiškinius, eis į žygius, vyks susitikimai su vaikų knygų autoriais.

VšĮ „Lispa“ stovyklose „Jaunieji mokslininkai“ bus gausu su tiksliaisiais mokslais bei inžinerija susijusių veiklų – robotų konstravimo ir programavimo, 3D projektavimo, chemijos, fizikos, biologijos eksperimentų.

Kitų rengėjų stovyklose stovyklausiantys mokiniai žais komandinius žaidimus, mokysis kalbų, atliks eksperimentus, vasaros VDU botanikos sode, Panemunių regioniniame, Nemuno deltos regioniniuose parkuose, keliaus į ekspediciją Nemunu, gilinsis į STEAM, užsiims kitomis veiklomis.

Visos stovyklos vyks liepą– rugpjūtį.

Konkursą nemokamoms stovykloms rengti iniciavo ŠMSM, jį organizuoti ir vykdyti buvo pavesta Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui (LMNŠC). Konkursui pateiktas paraiškas vertino LMNŠC pakviestų nepriklausomų ekspertų komisija.

 

Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Mokyklos kviečiamos naudotis Kultūros paso paslaugomis ir vasarą

Kultūros paso veiklos šiemet tęsis ir pasibaigus mokslo metams, visą vasarą. Mokyklos gali rinktis iš daugiau kaip 3 tūkst. paslaugų sąrašo, tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 4 mln. eurų.

„Labai svarbu vaikams suteikti galimybių atsigriebti už tuos mėnesius, kuriuos praleido bendraudami tik virtualiai. Todėl šią vasarą bus rengiama ir daugiau stovyklų, ir tęsiamos Kultūros paso programos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. 

Paslaugų rezervavimas, užsakymas ir atsiskaitymas už suteiktas paslaugas vasaros atostogų metu vyks tokia pat tvarka kaip ir įprasta – mokykloms tereikia jas užsakyti, atsižvelgiant į esamus poreikius. Savivaldybių administracijos kviečiamos pasirūpinti saugiu mokinių pavėžėjimu, jei programa vyksta ne mokykloje, o kitame mieste ar gamtoje.

„Kūrybiški Kultūros paso paslaugų teikėjai tikrai ras būdų, kaip išnaudoti ir sezoniškumo privalumus – puikų orą, galimybes derinti kultūrinį ritmą su gamtos prieglobsčiu. Todėl neabejoju, kad vasarą vyksiančios Kultūros paso programos sulauks didelio moksleivių susidomėjimo“, – teigia kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Organizuojant ir dalyvaujant gyvai vykstančiuose Kultūros paso užsiėmimuose karantino laikotarpiu reikia laikytis nustatytų saugumo sąlygų.

Mokinių vasaros atostogų metu edukaciniai užsiėmimai ar kultūros ir meno renginiai, papildyti kultūrine edukacija, vykdomi, vadovautis sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais, skirtais neformaliam vaikų švietimui. Dalyvauti šiose veiklose gali ne didesnė, nei 30 vaikų grupė, uždarose patalpose būtina dėvėti veido kaukes, reikia laikytis atstumų, dezinfekuoti, valyti patalpas ir kt. Menininkai ar kiti žmonės, kurie atvyksta į mokyklas vesti edukacinių užsiėmimų, turi būti pasitikrinę, ar neserga COVID -19 liga. Tokie patys reikalavimai galioja, kai edukaciniai užsiėmimai mokiniams vyksta ir mokykloje, ir kultūros ar meno įstaigoje.

Jei mokiniai, naudodamiesi Kultūros paso teikiama galimybe, lankosi filme, spektaklyje ar koncerte,  organizatoriai privalo laikytis operacijų vadovo sprendimu nustatytų reikalavimų, skirtų kino teatrų ir kino klubų paslaugų teikimo bei kultūros, pramogų ir kitų renginių organizavimui.

 

Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Vaikų vasaros stovyklų rengėjams: pratęsiamas konkursas nemokamoms teminėms stovykloms organizuoti

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pratęsia švietimo tiekėjų konkursą nemokamoms teminėms vaikų vasaros stovykloms organizuoti. Šios stovyklos yra skirtos vaikams, kurie dėl nuotolinio mokymo patyrė daugiausiai sunkumų.

ŠMSM parengtame pagalbos plane, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus, valstybės lėšomis finansuojamoms teminėms stovykloms rengti numatoma skirti 510 tūkst. eurų.

„Mes tikimės, kad stovyklose vaikai galės ir papildyti akademinių žinių spragas, ir sustiprinti socialinius įgūdžius. Labai laukiame stovyklų rengėjų pasiūlymų ir kviečiame būti kūrybingus, išradingus, ieškoti įdomių mokymo(si) formų, metodų, skatinti vaikus judėti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Pagal ŠMSM patvirtintą Vaikų vasaros stovyklų finansavimo ir organizavimo tvarkos aprašą, šiose vasaros stovyklose 5–8 klasių mokiniai neformaliojo švietimo metodais galės tobulinti savo žinias, gebėjimus ir įgūdžius gamtos mokslų, matematikos ir kalbų srityse.

Stovyklose mokiniai galės dalyvauti tik mokyklų vaiko gerovės komisijų siūlymu. Taip siekiama sudaryti galimybių stovyklauti ir patobulinti žinias tiems, kurie prarado mokymosi motyvaciją, jų akademiniai pasiekimai dėl nuotolinio mokymosi būdo suprastėjo, kurie neturi palankios mokymuisi aplinkos namuose ar auga socialinės rizikos šeimose.

Stovyklos vaikams bus nemokamos ir truks ne trumpiau nei 7 kalendorines dienas. Jos gali būti rengiamos kaip dienos stovyklos ar stovyklos su nakvyne. Jų programoje turi būti veiklų, kurios skatintų vaikų fizinį aktyvumą, ugdytų socialines-emocines kompetencijas, matematinius, gamtamokslius, kalbinius gebėjimus. Stovyklų rengėjai raginami naudoti aktyvius mokymo(si) metodus.

Tikimasi, kad nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos vyksiančiose stovyklose dalyvaus apie 3000 mokinių, patiriančių mokymosi sunkumų.

ŠMSM inicijuoja švietimo tiekėjų konkursą stovykloms rengti, kurį organizuoti ir vykdyti pavesta Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui. Daugiau informacijos apie konkursą www.lmnsc.lt, paraiškas pratęstam konkursui iki birželio 9 d. reikia siųsti adresu konkursas@lmnsc.lt

 

ŠMSM Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Prasideda pedagogų asociacijų konsultacijos abiturientams ir jų mokytojams

Nuo šios savaitės šalies pedagogų asociacijos abiturientus bei jų mokytojus kviečia į nemokamas nuotolines konsultacijas, skirtas pasirengti valstybiniams brandos egzaminams.

Jas ves patyrę mokytojai dalykininkai, universitetų dėstytojai. Jie mokiniams ir mokytojams suteiks koncentruotą dalykinę ir metodinę pagalbą: padės susisteminti turimas žinias, išsiaiškinti spragas ir rasti informacijos joms užpildyti, paaiškins dažniausiai egzaminuose pasikartojančias užduotis ir daromas klaidas, pateiks rekomendacijų mokytojams, kurios bus naudingos ir rengiant būsimus abiturientus.

Taip pat projektų autoriai pristato nemokamų teminių vaizdo įrašų, mokymosi medžiagos.

Siekdama padėti abiturientams geriau pasiruošti baigiamiesiems egzaminams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija buvo paskelbusi pedagogų asociacijų projektų, skirtų tikslinei pagalbai abiturientams ir jų mokytojams, finansavimo konkursą.

Į valstybės finansavimą galėjo pretenduoti projektai, kurių rengėjai planuoja organizuoti nuotolines konsultacijas abiturientams mažesnėse grupėse (nuo 10 iki 30 mokinių) ar viešas konsultacijas didelėms grupėms (daugiau nei 30-čiai mokinių). Taip pat valstybės finansavimą galėjo gauti norintys parengti teminių vaizdo pamokų ar paskaitų ciklus, organizuoti metodinius ar dalykinius seminarus abiturientų mokytojams, rengti emocinės paramos ar psichologinės pagalbos konsultacijas ir kt.

Atrinkta 12-a projektų, kuriems įgyvendinti iš valstybės biudžeto skirta beveik 112 tūkst. eurų.

Finansavimas skirtas šalies lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos, istorijos, geografijos, užsienio kalbų, anglų kalbos, rusų kalbos ir kitų dalykų mokytojų asociacijų parengtiems projektams.

Informacijos apie konsultacijų tvarkaraščius galima rasti https://pagalbamokytis.lt/abiturientams/ bei pedagogų asociacijų tinklalapiuose. Konsultacijos vyks iki pat egzaminų sesijos pradžios.

 

ŠMSM Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

 

Sprendimai dėl nemokamų vasaros stovyklų: teminės stovyklos mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams, daugiau veiklų NVŠ lėšomis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia konkursą nemokamoms teminėms vaikų vasaros stovykloms organizuoti – jas galės lankyti vaikai, kurie dėl nuotolinio mokymo patyrė daugiausiai sunkumų. Taip pat ministerija leido savivaldybėms naudoti karantino metu sutaupytas neformalaus vaikų švietimo krepšelio lėšas vaikų vasaros stovykloms, kuriose galės dalyvauti visi mokiniai.

Skelbiamas konkursas nemokamoms teminėms vaikų stovykloms

ŠMSM parengtame pagalbos plane, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus, viena iš numatytų priemonių – valstybės lėšomis finansuojamos teminės vaikų vasaros stovyklos. Šioms stovykloms rengti numatoma skirti 510 tūkst. eurų, skelbiamas švietimo teikėjų konkursas.

Pagal ŠMSM patvirtintą Vaikų vasaros stovyklų finansavimo ir organizavimo tvarkos aprašą, vasaros stovyklose 5–8 klasių mokiniai neformaliojo švietimo metodais galės tobulinti savo žinias, gebėjimus ir įgūdžius gamtos mokslų, matematikos ir kalbų srityse.

Šiose stovyklose mokiniai galės dalyvauti tik mokyklų vaiko gerovės komisijų siūlymu. Vasarą bus sudaryta galimybė stovyklose dalyvauti tiems mokiniams, kurie prarado mokymosi motyvaciją, jų akademiniai pasiekimai dėl nuotolinio mokymosi būdo suprastėjo, kurie neturi palankios mokymuisi aplinkos namuose ar auga socialinės rizikos šeimose.

„Mes tikimės, kad stovyklose vaikai galės ir papildyti akademinių žinių spragas, ir sustiprinti socialinius įgūdžius. Labai raginame stovyklų rengėjus būti kūrybingus, išradingus, ieškoti įdomių mokymo(si) formų, metodų, skatinti vaikus judėti“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Stovyklos vaikams bus nemokamos, truks ne trumpiau nei 7 kalendorines dienas. Jos gali būti rengiamos kaip dienos stovyklos ar stovyklos su nakvyne. Jų programoje turi būti veiklų, kurios skatintų vaikų fizinį aktyvumą, ugdytų socialines-emocines kompetencijas, matematinius, gamtamokslius, kalbinius gebėjimus – pradedant įvairių skaičiavimo strategijų taikymu, gamtos reiškinių stebėjimu, tyrinėjimu, technologijų taikymu ir baigiant įvairių tekstų skaitymu, jų supratimu ir interpretavimu, sudėtingesnio žodyno plėtojimu, gebėjimu kurti rišlų tekstą ar pasakojimą. Stovyklų rengėjai raginami naudoti aktyvius mokymo(si) metodus.

Tikimasi, kad nuo birželio iki rugpjūčio pabaigos vyksiančiose stovyklose dalyvaus apie 3000 mokinių, patiriančių mokymosi sunkumų.

ŠMSM inicijuoja švietimo tiekėjų konkursą stovykloms rengti, kurį organizuoti ir vykdyti pavesta Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrui. Daugiau informacijos apie konkursą www.lmnsc.lt , paraiškas konkursui iki gegužės 24 d. reikia siųsti adresu konkursas@lmnsc.lt

Siekiant mokiniams suteikti kuo daugiau galimybių įvairioms veikloms vasarą, pakeistas ir neformalaus vaikų švietimo (NVŠ) lėšų skyrimo ir panaudojimo tvarkos aprašas. Dabar savivaldybės joms skirtas, bet dėl COVID-19 pandemijos nepanaudotas NVŠ lėšas, savivaldybių tarybų sprendimu galės skirti vaikų vasaros stovykloms finansuoti. Šios stovyklos bus skirtos visų klasių mokiniams.

Savivaldybėms rekomenduojama nustatyti prioritetą NVŠ lėšomis finansuojamose stovyklose dalyvauti mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, taip pat mokiniams, gaunantiems socialinę paramą arba turintiems teisę į socialinę paramą.

Iš viso 2021 m. NVŠ krepšeliui skirta 17 mln. Eur iš valstybės biudžeto, visos lėšos paskirstytos savivaldybėms. Preliminariais skaičiavimais, vasaros stovykloms rengti galėtų būti panaudota iki ketvirtadalio šios sumos, t. y. iki 4 mln. eurų.

NVŠ krepšelis – tai valstybės skiriamos tikslinės lėšos neformaliajam vaikų švietimui (būreliams). Šios lėšos yra skiriamos savivaldybėms, atsižvelgiant į mokinių skaičių. Krepšelio vidutinis dydis yra 15 eurų vienam vaikui per mėnesį.

ŠMSM Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Atrinkti pedagogų asociacijų projektai, skirti padėti abiturientams ir jų mokytojams

Baigėsi Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) skelbtas konkursas pedagogų asociacijų projektams finansuoti. Atrinkta 12-a projektų, kurių vykdytojai paruoš papildomos mokymosi medžiagos bei organizuos atviras nuotolines konsultacijas abiturientams bei jų mokytojams.

Finansavimas skirtas šalies lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos, istorijos, geografijos, užsienio kalbų pedagogų asociacijų parengtiems projektams. Jų rengėjai abiturientams ir jų mokytojams ketina parengti teminių vaizdo įrašų, mokymosi medžiagos, organizuoti patyrusių mokytojų dalykininkų bei aukštųjų mokyklų dėstytojų konsultacijas.

Projektams įgyvendinti skirta beveik 112 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Pagal švietimo, mokslo ir sporto ministrės patvirtintą pedagogų asociacijų projektų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašą į valstybės finansavimą galėjo pretenduoti projektai, kurių rengėjai planuoja organizuoti nuotolines konsultacijas abiturientams mažesnėse grupėse (nuo 10 iki 30 mokinių) ar viešas konsultacijas didelėms grupėms (daugiau nei 30-čiai mokinių). Taip pat į valstybės finansavimą galėjo pretenduoti norintys parengti teminių vaizdo pamokų ar paskaitų ciklus, organizuoti metodinius ar dalykinius seminarus abiturientų mokytojams, rengti emocinės paramos ar psichologinės pagalbos konsultacijas ir kt.

Parengti papildomos tikslinės mokymosi medžiagos abiturientams numatyta ŠMSM parengtame Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo plane. Pagal šį planą taip pat numatyta aprūpinti mokyklas kompiuterine technika, teikti konsultacijas mokiniams, rengti vaikų vasaros stovyklas, kurių programos būtų orientuotos į mokymąsi per įvairias neformaliojo švietimo veiklas, organizuoti papildomas konsultacijas lietuvių ir matematikos mokytojams, baigiamųjų klasių mokiniams ir kt. Plano įgyvendinimui skirta daugiau nei 7,5 mln. eurų.

Pedagogų asociacijų bendruomenių projektų konkursą finansavo ŠMSM, organizavo Nacionalinė švietimo agentūra.

Pedagogų asociacijos gali rengti projektus padėti abiturientams ir teiki paraiškas jų finansavimui gauti

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame pagalbos pakete, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus, viena iš numatytų priemonių abiturientams ir jų mokytojams – kitų pedagogų ir specialistų parengti teminiai vaizdo įrašai, atviros patyrusių mokytojų dalykininkų ar dėstytojų konsultacijos.

Siekdama parengti papildomos mokymosi medžiagos bei organizuoti atviras konsultacijas, ŠMSM patvirtino pedagogų asociacijų rengiamų projektų, skirtų tikslinei pagalbai abiturientams ir jų mokytojams, atrankos ir finansavimo tvarkos aprašą.

Pedagogų asociacijų parengtiems projektams įgyvendinti numatyta skirti iki 150 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Finansuojami projektai bus atrenkami konkurso būdu.

Į finansavimą gali pretenduoti projektai, kurių rengėjai planuoja organizuoti nuotolines konsultacijas abiturientams mažesnėse grupėse (nuo 10 iki 30 mokinių) ar viešas konsultacijas didelėms grupėms (daugiau nei 30-čiai mokinių). Taip pat į valstybės finansavimą gali pretenduoti norintys parengti teminių vaizdo pamokų ar paskaitų ciklus, organizuoti metodinius ar dalykinius seminarus abiturientų mokytojams, rengti emocinės paramos ar psichologinės pagalbos konsultacijas ir kt.

Konkursą finansuoja ŠMSM, jį organizuoja Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). Paraiškas NŠA galima teikti iki balandžio 6 d. el. pašto adresu info@nsa.smm.lt. Plačiau apie konkursą –  https://bit.ly/3dgBtlP

Su projektų atrankos ir finansavimo tvarkos aprašu galima susipažinti čia: https://bit.ly/3f9Imbm

ŠMSM parengtame Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo plane numatyta aprūpinti mokyklas kompiuterine technika, teikti konsultacijas mokiniams, rengti vaikų vasaros stovyklas, kurių programos būtų orientuotos į mokymąsi per įvairias neformaliojo švietimo veiklas, parengti teminius vaizdo įrašus ir teikti atviras mokytojų, dėstytojų konsultacijas nuotoliniu būdu, organizuoti papildomas konsultacijas lietuvių ir matematikos mokytojams, baigiamųjų klasių mokiniams ir kt. Plano įgyvendinimui skirta daugiau nei 7,5 mln. eurų.

Į pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams ateina savanoriai

Šalies mokyklose pradėjo dirbti nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos „Padėsiu mokyti(s)“ savanoriai. Iniciatyva siekiama padėti su mokymosi sunkumais dėl pandemijos susiduriantiems mokiniams. Į mokyklas planuoja atvykti padėti per 100 savanorių.

„Savanoriai mokytojų nepakeis, bet jų pagalba pedagogams, mokiniams, mokykloms labai svarbi – tiek tose savivaldybėse, kuriose toliau mokomasi nuotoliniu būdu, tiek tose, kuriose grįžtama prie mišraus ar kontaktinio mokymo. Savanoriai padės sunkumų patiriantiems mokiniams atlikti mokytojų paskirtas užduotis, susirasti reikiamos informacijos, ruošti namų darbus. Svarbus ir moralinis palaikymas, padrąsinimas – ypač tiems mokiniams, kurių motyvacija mokytis menkesnė“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Nuo sausio pabaigos mokyklose nuotoliniu būdu mokosi mokiniai, kurie neturi sąlygų mokytis namuose arba patiria mokymosi sunkumų mokydamiesi nuotoliniu būdu. Nuo kovo 22 d. dalyje šalies savivaldybių leista atnaujinti mišrų ugdymą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plane, skirtame mokymosi praradimams dėl pandemijos kompensuoti, numatyta, jog padėti į ugdymo įstaigas sugrįžusiems mokiniams bus pasitelkiami ir savanoriai. Savanoriai savo veiklą jau pradėjo Vilkyškių, Šilutės ir dviejose Panevėžio mokyklose, šią savaitę savanorių sulauks dar 31 mokykla. Savanorių pagalbos poreikį išreiškė 39 šalies mokyklos iš Vilniaus miesto, Telšių, Rokiškio, Panevėžio, Pasvalio, Molėtų, Kauno, Jurbarko, Druskininkų, Alytaus ir kitų miestų.

Iniciatyva „Padėsiu mokyti(s)“ skirta pagelbėti moksleiviams mokytis nuotoliniu, kontaktiniu ar mišriu būdu. Ji paremta savanoriškos veiklos principu – prie iniciatyvos buvo kviečiami jungtis Lietuvos piliečiai nuo 16 metų. Savanoriai padės mokiniams prisijungti prie sistemų, atlikti namų darbus, teiks emocinę pagalbą. Minimali savanorystės trukmė yra 2 mėnesiai, bent 4 valandos per savaitę.

Prieš pradėdami dirbti su moksleiviais savanoriai išklausė Paramos vaikams centro mokymus. Taip pat, siekiant užtikrinti tiek savanorių, tiek moksleivių sveikatos saugumą, savanoriai yra aprūpinti saugos priemonėmis, jiems atlikti ir bus reguliariai kartojami COVID-19 testai.

„Padėsiu mokyti(s)“ iniciatoriai: Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos skautija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nacionalinė NVO koalicija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Paramos vaikams centras.

 

Komunikacijos skyrius

El. paštas: info@smm.lt

Kauno Rokų gimnazijos patirtys: pusryčiai su mokytoju ir savaitė be namų darbų

Kauno Rokų gimnazijos mokytojai, norėdami pagerinti vyresniųjų klasių mokinių savijautą, iš naujo sukurti bendrystės jausmą namuose likusiems mokiniams, pakelti jų motyvaciją mokytis ėmėsi kūrybiškų priemonių.

Baigiantis vasariui gimnazijos 7–12 klasių mokiniai buvo kviečiami prisijungti prie nuotolinių paskaitų „Nuotolinis mokymasis. II dalis: kaip gyveni, moksleivi?“. Susitikimų su gimnazijos psichologe metu mokiniai įsivertino savo momentinę emocinę būseną, motyvaciją, aptarė, kiek ir kaip jie geba pasirūpinti savimi.

Paskaitose dalyvavo 168 gimnazijos mokiniai. Pokalbiai su gimnazijos psichologe paliudijo ne itin malonią realybę: dalis mokinių įvardijo sumažėjusį psichologinį atsparumą, motyvaciją veikti, dauguma teigė jaučiantys nuovargį..

Atsižvelgdami į mokinių psichinę ir emocinę būklę Kauno Rokų gimnazijos pedagogai ėmėsi ieškoti, kaip galėtų padėti savo ugdytiniams ir pagerinti jų savijautą. Viena mokytojų priemonių – kovo 8–12 dienomis mokykloje vykusi akcija „Savaitė be namų darbų“. Daugelis mokinių ir jų tėvų šią iniciatyvą priėmė labai džiugiai: vaikams atsirado daugiau laiko sau, bendravimui su draugais, buvimui su šeimos nariais, poilsiui. Mokiniai buvo raginami laisvu laiku išmėginti įvairius streso, įtampos įveikimo būdus, pvz., pabėgioti, ilgiau, dažniau pasivaikščioti gamtoje, pradėti medituoti ir kt.

Kovo 15–19 dienomis mokykloje buvo rengiami „Pusryčiai su mokytoju“. Pirmos pamokos metu mokytojai kvietė mokinius pradėti dieną netradicinėmis veiklomis, kurios leistų jiems geriau pažinti vieni kitus, stiprintų klasių mikroklimatą ir padėtų lengviau priimti nuotolinio ugdymo iššūkius.

Gimnazijos mokytojai yra susikūrę savo „Idėjų banką“, kuriame su kolegomis dalijasi pasiūlymais, kaip kiekvienas galėtų paįvairinti mokinių ryto rutiną, padidinti jų įsitraukimą į pamokas, motyvaciją mokytis, pagerinti emocinę savijautą.

Įvertinę klasės amžių, jos specifiškumą, pedagogai turėjo visišką laisvę pasinaudoti idėjomis, susidaryti savo klasės veiklų planą: vieni su mokiniais prie arbatos ar kavos puodelio dalijosi mokykliniais prisiminimais, kiti bandė įvardyti savo nuotaiką karantino metu naudodamiesi perskaitytų literatūros kūrinių pavadinimais, keitė emocijas spalvomis.

IMG_20210316_083308
Mokyklas pasieks daugiau nei 9 tūkst. kompiuterių

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtame pagalbos pakete, skirtame kompensuoti per pandemiją patirtus mokymosi praradimus, viena iš numatytų priemonių – mokyklų aprūpinimas kompiuterine technika.

Kovo mėnesį buvo nupirkti 9186 kompiuteriai „HP ProBook 450 G7“. Visi jie šalies mokyklas pasieks iki gegužės pabaigos ir bus skirti visų klasių mokiniams, kuriems trūksta nuotoliniam mokymui reikalingos įrangos.

Įsigytą įrangą ŠMSM paskirstys savivaldybėms, jos – mokykloms. Tėvai, jei vaikams trūksta įrangos, turėtų kreiptis į klasės auklėtoją ar mokyklos administraciją.

Mokykla pagal susitarimą gali mokiniams išduoti ir jau savo turimą kompiuterinę įrangą mokiniams. 

2021 m. mokykloms dar skiriama papildomų lėšų skaitmeninei plėtrai – po 30 eurų vienam mokiniui. Iš viso tai sudaro per 10 mln. eurų arba penkis kartus daugiau negu būdavo numatoma ankstesniais metais tikslinėje „krepšelio“ dotacijoje.

Iš jų mokyklos taip pat gali aprūpinti mokinius reikalingu skaitmeniniu turiniu ar papildoma kompiuterine įranga, tobulinti mokytojų skaitmeninio raštingumo kompetenciją.

Ministerijos duomenimis, apie 11 tūkst. mokinių patiria sunkumų ar trukdžių mokantis nuotoliniu būdu dėl nepakankamos technologinės įrangos namuose.

ŠMSM parengtame Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo plane numatyta teikti konsultacijas mokiniams, rengti vaikų vasaros stovyklas, kurių programos būtų orientuotos į mokymąsi per įvairias neformaliojo švietimo veiklas, parengti teminius vaizdo įrašus ir teikti atviras mokytojų, dėstytojų konsultacijas nuotoliniu būdu, organizuoti papildomas konsultacijas lietuvių ir matematikos mokytojams, baigiamųjų klasių mokiniams ir kt. Plano įgyvendinimui skirta daugiau nei 7,5 mln. eurų.

Kauno abiturientams – mokytojų konsultacijos nuo kovo

Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (Centras), siekdamas pagelbėti savo miesto abiturientams pasiruošti artėjantiems brandos egzaminams, kviečia juos registruotis į pirmąsias nemokamas konsultacijas.

Kaip pasakoja Centro direktorė Rasa Bortkevičienė, nemokamas nuotolines konsultacijas Kauno miesto gimnazijų abiturientams ves mokytojai ekspertai. Centras vesti konsultacijas pasikvietė tuos miesto mokytojus, kurių mokiniai gauna aukščiausius įvertinimus.

Kovo mėnesio tvarkaraštyje – lietuvių kalbos, matematikos, chemijos, fizikos, biologijos konsultacijos. Registracija į jas jau prasidėjo, o pirmoji matematikos konsultacija – kovo 9-ąją. Mokytojai stengsis paaiškinti tuos dalykus, kurie į konsultacijas prisijungusiems mokiniams kelia daugiausia abejonių, nagrinės buvusių egzaminų užduotis, ieškos atsakymų.

Kol kas numatytos tik šešios konsultacijos. Bet pasak Centro vadovės, per kovą, pamatę ir įvertinę abiturientų poreikius, išklausę jų pačių pageidavimus, mokytojai spręs, kiek ir kokių konsultacijų dar reikia. Galbūt kai kurios bus kartojamos, rengiamos dažniau. Į balandžio mėnesio tvarkaraštį numatyta įtraukti ir konsultacijas besirengiantiesiems užsienio kalbų brandos egzaminams.

Centras sudarytame praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo plane yra numatęs rengti ir papildomas kontaktines gamtos, tiksliųjų mokslų, kalbų konsultacijas mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams mažose grupelėse. Šios suplanuotos nuo balandžio ir taip pat bus rengiamos įvertinus mokinių poreikius kovą vyksiančiose nuotolinėse konsultacijose.

„Kol kas į nuotolines konsultacijas kviečiame tik Kauno gimnazijų abiturientus – norime pažiūrėti, įsivertinti, kaip mokytojams ir mokiniams iš skirtingų mokyklų seksis susikalbėti, dirbti, susitarti. Jei matysime kad pavyksta, į nuotolines konsultacijas jungtis kviesime ir abiturientus iš kitų šalies miestų, miestelių mokyklų“, – sakė R. Bortkevičienė.

Konsultacijas Kauno gimnazijų abiturientams Centras numato rengti iki birželio. Pageidaujantieji lankyti konsultacijas privalo užsiregistruoti iki konsultacijos dienos tvarkaraštyje nurodytoje nuorodoje.

Visus šalies abiturientus kovo 12 d. Centras kviečia prisijungti prie nuotolinės paskaitos „Kaip be streso išlaikyti egzaminus?“, kurią skaitys Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentas, socialinių mokslų daktaras Visvaldas Legkauskas.

Daugiau informacijos www.kpkc.lt

Sunkumų patiriantiems mokiniams į pagalbą ateis ir savanoriai

Nevyriausybinės organizacijos kviečia jungtis savanorius prie iniciatyvos „Padėsiu mokyti(s)“, kuria siekiama padėti su mokymosi sunkumais dėl pandemijos susiduriantiems mokiniams. Mokyklos norėtų sulaukti daugiau nei 100 savanorių. 

„Savanoriai mokytojų nepakeis, bet jų pagalba pedagogams, mokiniams, mokykloms bus labai svarbi – tiek grįžtant mokytis į mokyklas nuotoliniu būdu, tiek vėliau perėjus prie mišraus ar kontaktinio mokymo. Savanoriai padėtų nuotolinio mokymo metu sunkumų patiriantiems mokiniams atlikti mokytojų paskirtas užduotis, susirasti reikiamos informacijos, ruošti namų darbus. Svarbus ir gyvas bendravimas, palaikymas, padrąsinimas – ypač tiems mokiniams, kurių motyvacija mokytis menka“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Sausio pabaigoje į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu grįžo mokiniai, neturintys sąlygų mokytis namuose arba patiriantys mokymosi sunkumų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plane, skirtame mokymosi praradimams dėl pandemijos kompensuoti, numatyta, jog padėti į ugdymo įstaigas sugrįžusiems mokiniams bus pasitelkiami ir savanoriai. Iki šiol beveik 40 mokyklų pranešė apie savanorių poreikį.

ŠMSM pateiktais savivaldybių duomenimis, nuotolinio mokymosi pagalba ugdymo įstaigose šiuo metu teikiama 6 tūkst. mokinių.

„Kai kuriems mokiniams mokantis nuotoliniu būdu sunkiau susikaupti ir dirbti savarankiškai, dalyvauti pamokose, atlikti mokytojų skiriamas užduotis, ruošti namų darbus. Taip yra dėl įvairių priežasčių – vieniems reikia papildomai paaiškinti, kitiems išseko motyvacija, treti stokoja IT įgūdžių jungiantis prie įvairių mokymosi platformų. Svarbus šiame procese yra ir tarpasmeninių santykių, tiesioginio bendravimo praradimas, kuris neigiamai veikia emocinę moksleivių būseną, jų motyvaciją mokytis“, – sako Nacionalinio NVO švietimo tinklo vadovė Judita Akromienė.

Anot Lietuvos skautijos l. e. p. vyr. skautininkės Akvilės Bartaševičiūtės, pandemijos metu pagalbos reikia ir mokytojams: „Mokytojams teko greitai prisitaikyti prie situacijos: išmokti naudotis įvairiomis informacinių technologijų programomis bei išmokyti jomis naudotis vaikus, sudominti ir suvaldyti klases stebint jas ekranuose. Leisime mokytojams savo energiją skirti mokymui, o mūsų savanoriai taps mokytojų asistentais.“

Iniciatyva „Padėsiu mokyti(s)“ skirta pagelbėti moksleiviams mokytis nuotoliniu, kontaktiniu ar mišriu būdu. Ji paremta savanoriškos veiklos principu – prie iniciatyvos kviečiami jungtis Lietuvos piliečiai nuo 16 metų. Savanoriai padės mokiniams prisijungti prie sistemų, atlikti namų darbus, teiks emocinę pagalbą. Minimali savanorystės trukmė yra 2 mėnesiai, bent 4 valandos per savaitę.

Prieš pradėdami dirbti su moksleiviais savanoriai išklausys Paramos vaikams centro mokymus. Taip pat, siekiant užtikrinti tiek savanorių, tiek moksleivių sveikatos saugumą, savanoriai bus aprūpinti saugos priemonėmis, jiems bus reguliariai atliekami COVID-19 testai.

Norintys prisijungti prie iniciatyvos kviečiami užpildyti registracijos anketą: http://bit.ly/pad%C4%97siu_mokytis_registracija

„Padėsiu mokyti(s)“ iniciatoriai: Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Lietuvos skautija, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nacionalinė NVO koalicija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Paramos vaikams centras.

 

Komunikacijos skyrius

info@smm.lt

Nemokamos KTU konsultacijos geriau pasiruošti egzaminams

Artėjant pavasariui vyresniųjų klasių mokiniai laužo galvą, kaip pasiruošti egzaminams, kaip pasirinkti studijas? 

Kauno technologijos universitetas abiturientams nuo šiandien iki gegužės mėnesio pabaigos rengia daugybę įvairiausių nemokamų konsultacijų su universiteto lektoriais, doktorantais ir profesoriais, kurie padės pasirengti artėjantiems valstybiniams brandos egzaminams.

Daugiausia konsultacijų siūloma chemijos, fizikos, taip pat ir anglų k. egzaminui ir jo kalbėjimo dalies, lietuvių k., istorijos egzaminų pasiruošimui. Be to, visą semestrą mokyklos gali susitarti dėl motyvacinių paskaitų būsimiems studentams.

• Jau vasario 11 d. ir 25 d. prasideda chemijos užsiėmimai apie atomo sandarą ir cheminius ryšius.  

• Kovo mėnesį vyks 5 paskaitų ciklas su mokytojais ekspertais anglų k., istorijos ir lietuvių k. egzaminų pasiruošimui. Kartu bus skaitomos paskaitos apie streso valdymą ir efektyvų mokymąsi.  

• Iki gegužės mėnesio galo galima rinktis motyvacinę paskaitą „Savo studijų kelio beieškant“ apie ateities kelio pasirinkimą. 

Visas KTU nemokamų konsultacijų sąrašas abiturientams ir kontaktai registracijai.

Mokinių konsultacijoms – papildomi pinigai iš Vyriausybės rezervo

Dėl COVID-19 pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti bus skirta papildomai 650 tūkst. eurų. Šias lėšas Vyriausybė skirs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iš Vyriausybės rezervo.

Šie pinigai bus panaudoti mokinių, kurie patiria mokymosi sunkumų, konsultacijoms. Iš viso joms šiemet numatyta daugiau kaip 1,3 mln. eurų. Lėšos skiriamos atlyginti pedagogams už papildomas darbo valandas.

Papildomoms konsultacijoms mokiniams ministerija buvo suplanavusi 698 tūkst. eurų, tačiau, atsižvelgus į konsultacijų poreikį, ši suma padidinta. Be to, konsultacijos būtinos ne tik bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams, bet ir besimokantiems profesinio mokymo įstaigose pagal pirminio profesinio mokymo programas, įgyvendinamas kartu su pagrindinio ar vidurinio ugdymo programomis.

„Konsultacijos gali būti teikiamos visų klasių mokiniams, tačiau prioritetas tenka abiturientams, kad jiems būtų užtikrintos kuo geresnės sąlygos pasiruošti brandos egzaminams“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Lėšas ministerija paskirstys visoms šalies savivaldybėms proporcingai pagal mokinių skaičių. Pinigai savivaldybių administracijas turėtų pasiekti artimiausiu metu. Galutinius sprendimus priims pačios savivaldybių administracijos, nes jos geriausiai žino, kurios mokyklos jaučia didžiausią papildomų pamokų poreikį. Svarbiausia, kad konsultacijos būtų prieinamos tiems vaikams, kurie turėjo nepakankamas galimybes kokybiškai mokytis nuotoliniu būdu, turi daugiau mokymosi spragų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo planą. Plane numatyta teikti konsultacijas mokiniams, rengti vaikų vasaros stovyklas, kurių programos būtų orientuotos į mokymąsi per įvairias neformaliojo švietimo veiklas, parengti teminius vaizdo įrašus ir teikti atviras mokytojų, dėstytojų konsultacijas nuotoliniu būdu, organizuoti papildomas konsultacijas lietuvių ir matematikos mokytojams, baigiamųjų klasių mokiniams ir kt.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos

Komunikacijos skyrius

El. paštas info@smm.lt

Konsultacijos su universitetų ir mokytojų dalykininkų atstovais
  • Sausio 21 d. su universitetų atstovais tartasi dėl universitetų galimybių įsitraukti į pagalbos abiturientams teikimą.
  • Universitetų atstovai artimiausiu laiku pateiks savo pasiūlymus dėl konsultacijų abiturientams teikimo.
  • Gavus universitetų pasiūlymus bus surengtas pasitarimas dėl jų įgyvendinimo.
  • Sausio 22 d. su mokytojų dalykininkų asociacijų atstovais tartasi dėl vaizdo pamokų parengimo ir konsultacijų teikimo abiturientams galimybių.
  • Artimiausiu laiku mokytojų dalykininkų asociacijų nariai pateiks savo siūlymus dėl vaizdo pamokų galimų temų ir individualių konsultacijų teikimo abiturientams įgyvendinimo.

Kontaktai

Adresas

Volano g. 2, Vilnius

Telefonas

852191257

El. paštas

pagalbamokytis@smm.lt