Geroji patirtis

Lazdijų rajono mokyklų patirtis: sprendimai organizuojant papildomas konsultacijas abiturientams ir sunkumų patiriantiems mokiniams

2021-04-29

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtame Mokymosi praradimų dėl COVID-19 pandemijos kompensavimo plane numatyta teikti papildomas konsultacijas mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų. Šioms visų klasių mokinių konsultacijoms rengti Vyriausybė skyrė papildomus 1,7 mln. eurų, kurie, išskirsčius savivaldybėms, naudojami atlyginti mokytojams už papildomas darbo valandas.

„Vaikams tikrai reikia papildomų konsultacijų, o mokytojai yra pasiryžę su jais dirbti. Ko gero didžiausias iššūkis tenka mums, mokyklų administratoriams, kaip sudėlioti visiems tinkamus tvarkaraščius, kad tos konsultacijos būtų produktyvios ir duotų kuo daugiau naudos“, – sakė Lazdijų rajono Veisiejų Sigito Gedos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jolita Vailionienė.

Pagal ŠMSM parengtą pagalbos planą, konkrečią papildomų konsultacijų tvarką ir sąlygas nusistato kiekviena savivaldybė, o paskui – ir mokykla, atsižvelgdama į savo mokinių poreikius ir ugdymo įstaigos galimybes. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Asta Zablackienė pasakoja, jog jų rajono savivaldybės taryba nusprendė papildomas konsultacijas skirti abiturientams ir mokymosi sunkumų patiriantiems dešimtokams. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kaip rajono mokyklos įsivertino poreikius.

Visiems rajono dešimtokams, kuriems reikia pasimokyti papildomai, konsultacijos vyksta nuotoliniu būdu, abiturientus mokytojai konsultuoja „gyvai“ arba nuotolinius būdu.

Dešimtokams – tik matematika

„Visas konsultacijas dėliojame po pamokų, nors mokytojų ir mokinių tvarkaraščius bei galimybes suderinti nėra paprasta. Kai kurie mūsų mokytojai dirba ir kitose rajono mokyklose, ne visi abiturientai ir jų mokytojai gyvena pačiame miestelyje, jiems į kontaktines konsultacijas tenka vykti ir 20 km., o nuo pirmadienio reikės važiuoti ir į pamokas. Visgi pasiderinę vieni prie kitų, jas organizuojame“, – dalijasi Veisiejų S. Gedos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Šios gimnazijos abiturientams rengiamos konsultacijos tų dalykų, kurių brandos egzaminus jie pasirinko laikyti – vyksta lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos, biologijos konsultacijos. Abiturientų nedaug – vos 13, – todėl išskirstyti juos ne didesnėmis nei 10-ies mokinių grupelėmis nesudėtinga.

Tuo tarpu gimnazijos dešimtokams rengiamos tik papildomos matematikos konsultacijos. Kaip pasakoja direktoriaus pavaduotoja, sprendimas priimtas pasitarus su dalykų mokytojais ir atsižvelgiant į pačių gimnazistų išreikštą pageidavimą stiprinti būtent šio dalyko žinias. Mokykloje yra 27 dešimtokai – viena didelė klasė. Prieš Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą nuotolinės matematikos konsultacijos buvo teikiamos visiems mokiniams, suskirsčius juos į tris grupes pagal individualius gebėjimus. Dabar prie papildomų matematikos konsultacijų gali jungtis tie, kurie nori ar jaučia poreikį sustiprinti dalyko žinias.

Liko mokytis mažesnėmis grupėmis

111 abiturientų šįmet turinti Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazija, pasitarusi su savo bendruomene ir įvertinusi mokinių mokymosi pasiekimus bei mokytojų galimybes, nusprendė, jog tikslingiausia visas papildomas konsultacijas skirti dvyliktokams. Kaip pasakojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Spitrienė, konsultacijos rengiamos po nuotolinių pamokų. Nuo kovo pabaigos, kai leista rengti kontaktines konsultacijas abiturientams, jos mokykloje vyksta 3–4 dienas per savaitę, viena konsultacija trunka dvi akademines valandas. Per dieną įvyksta dvi konsultacijos, pvz., matematikos ir lietuvių kalbos, matematikos ir biologijos, fizikos, chemijos, istorijos, anglų kalbos ar informacinių technologijų.

„Esame kaimiška vietovė, kai kuriems mokiniams ir mokytojams kelionė iki mokyklos nėra trumpa, todėl jiems netikslinga čia atvažiuoti pusvalandžiui. Dvi konsultacijos trunka apie 3 val. Mokytojai sako, kad jos tikrai paveikios, produktyvios, nes dirbant mažose grupelėse vaikams galima labai daug paaiškinti, patikslinti“, – kalbėjo V. Spitrienė.

Gimnazijos abiturientai kontaktinėms konsultacijoms suskirstyti į 46 grupes, su jais dirba 21 mokytojas. Kai kurie pedagogai nuo kovo pabaigos iki gegužės pabaigos surengs ir daugiau nei po 40 konsultacijų.

„Mokytojų darbo krūvis yra labai išaugęs. Bet džiaugiuosi ir esu dėkinga mūsų pedagogams, kurių nei vienas neatsisakė papildomai dirbti su mokiniais. Beje ir atlygis už papildomą darbą, kuris mūsų mokytojams iš esmės nesiskiria nuo atlygio už įprastas pamokas, yra atitinkamas“, – kalba direktoriaus pavaduotoja.

Ji pasakoja, jog Vyriausybei leidus rengti konsultacijas abiturientams grupėmis iki 10-ies, gimnazija sprendimą, kaip persiskirstyti dvyliktokų grupes, suteikė patiems mokytojams. Dauguma jų liko prie darbo mažesnėmis grupelėmis – ir dėl darbo produktyvumo, ir dėl savo pačių saugumo, nes epidemiologinė situacija rajone nėra labai gera.

 

Savanorystei atstumas nesvarbus: Panevėžio pradinukams mokytis padeda vilniečiai, šilutiškiai pagalbos sulaukia iš Kauno

2021-04-02

Prieš porą savaičių šalies mokyklose pradėjo dirbti nevyriausybinių organizacijų iniciatyvos „Padėsiu mokyti(s)“ savanoriai. Pirmosios mokyklų patirtys nešą gerą žinią: noro padėti jaunesniems mokiniams nestokoja vyresnieji, o šiuolaikinės technologijos suteikia galimybių padėti kitame šalies krašte besimokantiems vaikams.

Panevėžio pradinėje mokykloje šiuo metu dirba 7 savanoriai. Kaip pasakoja mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir savanorių koordinatorė Dalia Dausienė, keturi iš jų į mokyklą atėjo Panevėžio miesto savivaldybės iniciatyva – ji pasiūlė mokyklai į pagalbą pasitelkti savanorius. Dar trijų savanorių pagalbos sulaukta per iniciatyvą „Padėsiu mokyti(s)“.

„Esame pradinė mokykla, vaikai – maži, jų daug, mokytis nuotoliniu būdu jiems sunku, tad papildomos rankos mums labai reikalingos“, – sako D. Dausienė.

Ji pasakoja, jog mokykla iš pradžių priėmė tik du savanorius, bet pamatę, kad jų pagalba labai naudinga, kad tai nėra tiesiog „žmonės iš gatvės“, o geba puikiai intengruotis į vaikų kolektyvą ir padėti mokytojams, nusprendė pasikviesti jų ir daugiau. Penki iš šiuo metu pradinėje mokykloje dirbančių savanorių – panevėžiečiai, dar du – vilniečiai.

„Vilniečiai jungiasi nuotoliniu būdu. Jie mūsų vaikams padeda atlikti namų darbus, pasitobulinti tuose dalykuose, kuriuose pradinukams mažiau sekasi. Kai kurioms veikloms jie susijungia grupelėmis, pvz., po penkis. Jei yra poreikis – virtualiai susitinka ir individualiai“, – pasakoja direktoriaus pavaduotoja.

Panevėžiečiai savanoriai dirba su mokykloje nuotoliniu būdu besimokančiais vaikais: padeda prisijungti prie pamokų, atlikti užduotis, papildomai paaiškina, užima vaikus pertraukų metu ir t.t. Mokykla prie kontaktinio ugdymo pagal saugaus grįžimo modelį planuoja pereiti po Velykų atostogų.

Du iš mokykloje dirbančių savanorių – gimnazistai iš Panevėžio ir Vilniaus.

„Vaikams visada – ir pandemijos, ir įprastais laikais, – yra svarbus bendravimas, o ypač mažiesiems su vyresniais mokiniais. Jie pradinukams atrodo labai dideli, savarankiški, didieji mažuosius gali įkvėpti mokytis, būti jiems pavyzdžiu. Žaviuosi mūsų savanoriais, kurie su vaikais ne tik mokosi, bet ir aptaria žaidimus, programėles, kurios tiktų mokymuisi. Jau dabar jų ryšys labai stiprus“, – dalijasi D. Dausienė.

Ji ragina kitas mokyklas nebijoti įsileisti savanorių. Pasak D. Dausienės, savanoriais nedirba atsitiktiniai žmonės. Savanorystę renkasi motyvuoti, savo atsakomybes puikiai suprantantys piliečiai – juk jie tam atiduoda savo laisvą laiką ir vienintelis atpildas, kurį gauna – mokinių ir mokytojų padėka.

Matematikos konsultacijos iš Kauno

Šilutės Vidūno gimnazijoje kol kas dirba du iniciatyvos „Padėsiu mokyti(s)“ savanoriai. Kaip pasakoja gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui ir savanorių koordinatorius Kęstutis Mockus, mokyklai būtų reikalinga dar bent vieno kontaktiniu būdu dirbti galinčio savanorio pagalba.

Šilutės gimnazijai, kaip ir Panevėžio pradinei mokyklai, gelbsti ne tik vietos gyventojai. Viena šilutiškė savanorė padeda mokykloje nuotoliniu būdu besimokančiam devintokui. Tuo tarpu vienuoliktokui mokytis matematikos padeda savanoris studentas iš Kauno.

„Po pirmųjų individualių nuotolinių susitikimų mūsų gimnazistas buvo labai patenkintas – ir pagalba mokantis, ir nauja pažintimi. Paskutiniųjų klasių mokiniams ir įdomu, ir naudinga pabendrauti su porą metų vyresniais jaunuoliais – juk jie jau galvoja apie savo pasirinkimus, būsimas studijas, galiausiai, studentišką gyvenimą. Tokios pažintys gali motyvuoti“, – sako K. Mockus.

Jis teigė tikįs, kad savanorystės iniciatyva pasiteisins ir pasirodys naudinga visiems jos dalyviams: mokykloms, mokiniams ir patiems savanoriams. Savanoriai Vidūno gimnazijoje ketina dirbti iki gegužės pabaigos.

Savanoriai laukiami

Praėjusią savaitę savanoriai savo veiklą pradėjo daugiau nei 30 šalies mokyklų, o iš viso savanorių pagalbos sulaukti nori apie 40 mokyklų iš Vilniaus, Telšių, Rokiškio, Panevėžio, Pasvalio, Molėtų, Kauno, Jurbarko, Druskininkų, Alytaus ir kitų miestų ir rajonų.

NVO iniciatyva „Padėsiu mokyti(s)“ skirta pagelbėti moksleiviams mokytis nuotoliniu, kontaktiniu ar mišriu būdu. Savanoriai mokiniams padeda prisijungti prie elektroninių mokymosi sistemų, jose surasti ir atlikti klasės ir namų darbus, gelbsti ir pamokų metu, ir po jų, teikia emocinę pagalbą, paramą. Pasitelkti savanorius yra viena iš pagalbos priemonių, numatytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos plane, skirtame mokymosi praradimams dėl pandemijos kompensuoti.

Iniciatyva paremta savanoriškos veiklos principu – prie iniciatyvos gali jungtis Lietuvos piliečiai nuo 16 metų. Minimali savanorystės trukmė yra 2 mėnesiai, bent 4 valandos per savaitę. Pagalbos reikia mokiniams ir mokyklose, ir dienos centruose.

Prieš pradėdami dirbti su moksleiviais savanoriai išklauso Paramos vaikams centro mokymus. Taip pat, siekiant užtikrinti tiek savanorių, tiek moksleivių sveikatos saugumą, savanoriai yra aprūpinti saugos priemonėmis, jiems atliekami ir reguliariai kartojami COVID-19 testai.

Nemenčinės Gedimino gimnazijos patirtis: abiturientai nori būti išklausyti

2021-04-01

Abiturientus į individualius pokalbius apie jų ateities tikslus ir pasirinkimus kviečianti Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktorė Daiva Losinskienė įsitikinusi, jog mokyklas baigiantiems jaunuoliams ne mažiau už akademinę pagalbą ruošiantis baigiamiesiems egzaminams yra reikalingas emocinis palaikymas – jiems svarbu, kad juos išklausytų ne tik tėvai ar draugai, bet ir objektyviau juos vertinantys pedagogai.

Kaip pasakoja D. Losinskienė, mokykloje trišaliai abituriento, klasės auklėtojo ir mokyklos direktorės pokalbiai rengiami trečius metus. Šįmet – nuotoliniu būdu.

Direktorė pasakoja, jog turi pasiruošusi klausimyną abiturientams.

„Mums, pedagogams, svarbu sužinoti, kaip mokiniai save vertina, kokia jų savivertė. Todėl pirmiausia, pokalbio „apšilimui“, jaunuolių paklausiu, kaip jie prisistatytų savo svajonių darbdaviui, ką jie apie save papasakotų, o ką galbūt nutylėtų“, – pasakoja D. Losinskienė.

Su abiturientais ji kalbasi apie tai, ar ir kur jie ketina studijuoti toliau. Anot mokyklos vadovės, iš šįmet gimnaziją baigiančių 32-ų jaunuolių, iki šiol dėl savo pasirinkimų nėra apsisprendę tik keli. Abiturientai paprastai turi gan aiškias savo ateities vizijas ir iš tiesų, nestokoja optimizmo ir pasitikėjimo savimi.

„Aiškinamės, ar mokiniai žino, kokius egzaminus reikia laikyti, kad galėtų stoti į pasirinktas studijas, kokie jų tų dalykų įvertinimai, kokį jie mano gausią metinį pažymį, kiek balų tikisi surinkti egzamine. Viena vertus, psichologai rekomenduoja žmogui vizualizuoti, įgarsinti savo tikslus, tada jie tampa realesni. Kita vertus, aiškiai apibrėždami tikslus dvyliktokai pasižada ne tik man, direktorei, ar klasės auklėtojai, bet ir sau. O tai ir yra svarbiausia, pažadas – motyvuoja“, – kalba gimnazijos vadovė.

Pokalbyje su mokiniais aptariamos ir alternatyvos – ar jie turi planą B, jeigu nepasisektų įstoti į pageidaujamą aukštąją mokyklą, specialybę ir pan.

Kalbantis su mokiniais, aptariama ir tai, kokios mokymosi pagalbos jiems trūksta, kur, kokių konsultacijų jie galėtų rasti. Abiturientams skirtų konsultacijų yra nemažai: nuotolines rengia mokyklos mokytojai, vyksta rajono abiturientams skirtos kitų mokyklų specialistų konsultacijos, temines paskaitas rengia šalies universitetų dėstytojai. Nemenčinės Gedimino gimnazija savo abiturientus į kontaktines konsultacijas grupelėmis po penkis ketina pakviesti po Velykų atostogų.

„Būna, kad mokiniai prisikuria per didelių lūkesčių – sako, jog išlaikys egzaminą 100-ukui, nors žiūrint į dabartinius pažymius matyti, kad iki aukščiausių įvertinimų reiktų labai pasistengti. Stengiuosi juos nuraminti, raginu kritiškiau pagalvoti ir įvertinti save bei savo planus, kad po egzaminų, nepasiekus svajonių, pasaulis nesubyrėtų“, – pasakoja D. Losinskienė.

Direktorė nesibodi mokinių paprašyti įvertinti ir mokyklą – ką jie tobulintų, keistų mokykloje, ko norėtų, jeigu vėl pradėtų gimnaziją iš naujo.

„Matau, kaip jiems svarbu pasišnekėti su direktore asmeniškai. Jie jaučiasi kažkaip pakylėti, įsipareigoję, atsakingi už save“, – sako D. Losinskienė. Su abiturientais individualiai kalbasi ir jų klasių vadovai, už karjeros planavimą atsakinga mokyklos darbuotoja.

Kauno J. ir P. Vileišių mokyklos patirtis: sėkmė priklauso nuo laiku suteiktos pagalbos

2021-03-25

Šią savaitę didžiojoje dalyje šalies savivaldybių į mokyklas grįžo pradinukai. Epidemiologinė situacija kol kas neleidžia į mokyklas grąžinti vyresnių mokinių, o mokantis nuotoliniu būdu netrūksta iššūkių. Kauno J. ir P. Vileišių mokyklos patirtis rodo, jog sėkmingai nuotolinio mokymosi sunkumus įveikti padeda nuosekliai organizuojamas ugdymo procesas ir laiku suteikta švietimo pagalba.

Viena mokymosi aplinka

Organizuojant nuotolinio mokymo procesą Kauno J. ir P. Vileišių mokyklos pedagogams labai padėjo patirtis, sukaupta nuo 2013 m. dalyvaujant „Microsoft“ mokyklų tinklo veikloje.

Nuo pirmųjų nuotolinio mokymosi dienų visas mokymo procesas buvo perkeltas į „Office365 Teams“ aplinką. Joje vyko ir tebevyksta tiesioginės vaizdo pamokos, pateikiama dėstomo dalyko medžiaga, susijusios nuorodos į kitą elektroninį turinį, mokytojai joje pateikia užduotis, mokiniai pristato savo atliktus darbus ir t.t. Informacija mokiniams pateikiama sistemingai, nuosekliai, jiems nereikia blaškytis jos ieškant, o tai labai palengvina mokymosi procesą.

  1. ir P. Vileišių mokyklai pavyko išlaikyti mokiniams ir mokytojams įprastą mokymosi ritmą: pagrindinės mokyklos mokiniams visos pamokos vyksta virtualiai, tačiau tvarkaraštis liko toks pats, kaip ir einant į mokyklą. Iš įprasto tvarkaraščio „neištraukiami“ ir tie mokiniai, kurie neturi tinkamų sąlygų nuotoliniu būdu mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų, ir atvyksta mokytis į mokyklą.

Šiuo metu mokykloje nuotoliniu būdu mokosi 11-a pagal pagrindinio ugdymo programą mokomų vaikų: penktokas, 3 šeštokai, 7 aštuntokai. 2 septintokai, žiemą grįžę mokytis į mokyklą, padarė pažangą ir nuo kovo 8 d. nuotolinius mokslus tęsia namuose.

Individuali pažanga

Mokyklos mokytojai labai atidžiai stebi individualią savo ugdytinių pažangą – tai leidžia pastebėti, ar vaikas nepatiria mokymosi sunkumų, ir laiku suteikti pagalbą. Kas mėnesį mokiniai aptaria savo pažangą individuliai su klasės auklėtoju, o baigiantis pusmečiui vyksta bendri mokytojų, tėvų ir vaikų pokalbiai. Tokia sistema padeda ir patiems mokiniams, ypač vyresniems, stebėti, vertinti savo pažangą, siekti aukštesnių, pasiekimų, taigi – skatina neprarasti motyvacijos mokytis.

Dauguma mokytojų pastebėjo, jog mokymosi sunkumų turėjusiems mokiniams mokytis nuotoliniu būdu tapo dar sudėtingiau. Todėl šiuo metu jiems ypač svarbi švietimo specialistų pagalba. J. ir P. Vileišių mokyklos specialistai su mokiniais, kuriems reikia papildomos pagalbos, jungiasi į individualius susitikimus po pamokų: padeda jiems padaryti namų darbus, paaiškina, kas liko nesuprasta per pamokas, o kartais tiesiog pasikalba ar pasidžiaugia gautu įvertinimu. Mokyklos pedagogų manymu, mokymosi sunkumų patiriantiems vaikams svarbu ne tik padėti akademiškai, bet ir palaikyti mokinį emociškai, stiprinti jo pasitikėjimą savimi, mokyti mokytis.

Mokyklos mokytojai palaiko nuolatinį ryšį su mokinių tėvais. Jiems išreiškus susirūpinimą dėl vaiko nesėkmių ar sunkumų ieškoma sprendimų, kaip būtų galima padėti – rinktis individualias nuotolines konsultacijas ar atvykti nuotoliniu būdu mokytis į mokyklą. Pagalba teikiama visiems mokiniams, kurių tėvai jos kreipiasi.

problemoms randa savų sprendimų. Visgi, kaip pažymi dviejų Kauno miesto mokyklų vadovės, bendras vardiklis visiems sunkumams įveikti yra mokytojų, tėvų bei mokyklų administracijų bendradarbiavimas.

Kauno mokyklų patirtis: daugiau dėmesio motyvacijai skatinti

2021-02-10

Karantinui tęsiantis, į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu grįžta mokiniai, kurie namuose neturi tinkamų sąlygų arba patiria mokymosi sunkumų. Dažnai kiekvieno vaiko situacija yra kitokia, o ir mokyklos panašioms problemoms randa savų sprendimų. Visgi, kaip pažymi dviejų Kauno miesto mokyklų vadovės, bendras vardiklis visiems sunkumams įveikti yra mokytojų, tėvų bei mokyklų administracijų bendradarbiavimas.

Kviečia tuos, kuriems trūksta motyvacijos

Kauno Simono Daukanto progimnazijos direktorė Jekaterina Juknevičienė sako, jog nėra svarbu, ar kalbama apie mažutę kaimo mokyklą, ar apie didelę didelio miesto mokyklą, visi klasių vadovai puikiai pažįsta savo mokinius, žino jų stipriąsias ir silpnąsias puses, pažįsta jų šeimas. Taigi būtent jie ir gali tiksliausiai pasakyti, greičiausiai pastebėti, kam ir kokios pagalbos reikia. Tik esant labai sudėtingai situacijai, jei tėvai visiškai nebendradarbiauja su mokykla, nekreipia dėmesio į pedagogų rekomendacijas, ugdymo įstaigos kreipiasi į savivaldybių institucijas. Vieno šios progimnazijos mokinio atvejį teko perduodi aiškintis Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

„Mūsų mokyklos Vaiko gerovės komisija, pasitarusi su klasių vadovais, nusprendė į mokyklą mokytis nuotoliniu būdu kviesti ne tik tuos vaikus, kurie namuose neturi tinkamų sąlygų, bet ir tuos, kurie stokoja motyvacijos mokytis“, – pasakoja J. Juknevičienė.

Šiuo metu į mokyklą mokytis yra grįžę 9 mokiniai (pora pradinukų, penktokas, šeštokas, 3 septintokai ir 2 aštuntokai). Dauguma jų – mokyklos VGK rekomendacijomis dėl motyvacijos stokos ar tėvų prašymu. Iš viso S. Daukanto progimnazijoje mokosi 915 1–8 klasių mokinių.

Progimnazija – didžiulė, taigi kiekvienas sugrįžęs mokinys dirba atskirame kabinete, juos prižiūri mokyklos socialinės pedagogės, bibliotekininkės.

„Užsitęsus nuotoliniam mokymui pastebime, kad prastėja vaikų drausmė, jie nesilaiko susitarimų. Iš ekrano kalbantis, kažką užduodantis mokytojas jiems, ko gero, atrodo mažiau realus – juk sąsiuvinio nepaims, nepatikrins. Tiesioginis, gyvas bendravimas su žmogumi mus visus labiau įpareigoja“, – kalba progimnazijos direktorė.

Vaikai mokykloje mokosi jau beveik dvi savaites. Pasak J. Juknevičienės, mokinių rezultatai ir elgesys iš esmės pagerėjo jau kitą dieną po grįžimo į mokyklą. Dabar mokytojai pastebi, kad vaikai ne tik prisijungia, bet svarbiausia – dirba pamokose. Jei pirmosiomis grįžimo dienomis patys mokiniai ir nebuvo labai patenkinti, kad 8 val. ryte jau reikėjo sėstis prie pamokų, dabar ir jie džiaugiasi – progimnazijos kieme gali pažaisti su kitais atėjusiais vaikais, pasportuoti sporto salėje, naudotis biblioteka.

„Be to, vaikai ir patys ima pastebėti, kad šiek tiek pasistengus jiems gali sektis moksluose“, – sako J. Juknevičienė.

Trūksta savarankiško mokymosi įgūdžio

Kauno „Varpo“ gimnazijoje mokosi 417 9-12 klasių mokinių. Kaip pasakoja gimnazijos direktorė Ilmantė Bagdonė, po Vyriausybės nutarimo leisti grįžti į mokyklas vaikams, patiriantiems mokymosi sunkumų dėl nuotolinio mokymo, klasių auklėtojai apklausė visus savo mokinius ir jų tėvus. Iš visos mokyklos pagalbos reikėjo 2 mokiniams: vienai gimnazistei reikėjo techninės pagalbos – mokyklos specialistai sutvarkė jos kompiuterio programinę įrangą ir ji grįžo mokytis namo; kita gausioje šeimoje auganti gimnazistė namuose neturėjo ramios vietos mokslams, tad prašė sudaryti sąlygas mokytis mokykloje.

„Vis kalbama, jog pradinukams reikia nuolatinės pagalbos mokantis, prisijungiant prie pamokų, ruošiant namų darbus, bet ji reikalinga ir vyresniems vaikams. Rengėme savo gimnazistų apklausą ir dauguma išsakė, jog jiems vieniems labai sunku susikoncentruoti mokslui. Nors gimnazistai, sakytum, jau yra gana savarankiški žmonės, bet savarankiško mokymosi įgūdžių jiems dar trūksta. Jiems labai sunku susiplanuoti laiką, skirti savo dėmesį vien tik pamokoms – namie daug blaškančių pagundų“, – sako I. Bagdonė.

Pasak jos, gyvos konsultacijos, pasitarimai su mokytojais labiau padeda įveikti mokymosi sunkumus, su kuriais susiduria mokiniai, tačiau dabar tenka konsultuoti tik nuotoliniu būdu. Bet mokykla skatina tėvus ir pačius gimnazistus kreiptis pagalbos į mokyklą, jei jaučia, jog jos reikėtų. 

„Dabar svarbu visiems galvoti kuo racionaliau, išlikti stipriems ir stengtis išgyventi šį visiems – mokiniams, mokytojams, tėvams, – sunkų laiką“, – kalba I. Bagdonė.

Konsultacijos mokykloje gerina mokinių gebėjimą mokytis savarankiškai

2021-02-04

Į šalies mokyklas mokytis nuotoliniu būdu grįžta mokiniai, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų. Nors kiekvieno vaiko atvejis yra gana individualus, mokyklos bei savivaldybės ieško ir randa veiksmingų sprendimų būdų. Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija mokinius mokytis į mokyklą kviečia atsižvelgdama į jų pažangumą ir ši mokyklos praktika vaikams padėjo ne tik pasitaisyti moksluose, bet ir prisidėjo ugdant tokią svarbią kompetenciją kaip gebėjimą mokytis patiems.

Jei gresia neigiamas įvertinimas

Kaip pasakoja progimnazijos direktorė Inga Kurlavičienė, šią pagalbos mokiniams sistemą mokykla pradėjo taikyti prieš porą savaičių, artėjant pirmojo pusmečio pabaigai. Iš anksto informavus mokinių tėvus, buvo nuspręsta, jog:

  • 5–8 klasių dalykų mokytojai, matydami, jog mokiniui gresia neigiamas įvertinimas, apie tai informuoja klasės auklėtoją bei mokyklos administraciją;
  • tuomet kreipiamasi į mokinio tėvus ar patį mokinį ir jis kviečiamas atvykti į mokyklą;
  • mokykloje mokiniui sudaromas individualus dienos planas, pagal kurį jis dirba, padedamas mokyklos administracijos darbuotojo.

„Labai dažnai mokiniai nesijungia prie nuotolinių pamokų todėl, kad turi kokių nors skolų – yra neatlikę namų darbų, testų, neišmokę. Todėl mokykloje jie pirmiausia atlieka visas nepadarytas užduotis, aiškinasi, jeigu jų nesupranta, atliktus darbus siunčia mokytojui bei dirba prie to dalyko, kurio neigiamas įvertinimas gresia. Vieną ar kelias dienas mokinys mokosi pagal individualų planą, bet mūsų tikslas yra grąžinti jį į įprastą, visiems bendrą ugdymo planą – padėti jam pasivyti, pagerinti rezultatus“, – kalba I. Kurlavičienė.

Progimnazijos direktorė pasakoja, jog situacijų būta visokių: vieniems mokiniams reikėjo akademinės pagalbos, kitiems – tiesiog parodyti, kur surasti mokytojo pateiktą informaciją ar įteikti priemones darbui.

„Dauguma vaikų jaučia pareigą jungtis prie tokių dalykų kaip matematika, kalbos, istorija, bet tokiems dalykams kaip muzika, dailė skiria mažiau laiko, neatsiskaito, mano, kad jie nėra svarbūs. O šie dalykai irgi vertinami. Mokiniai teisinasi, jog neturi priemonių ar nemoka, tad buvo atvejų, kai tiesiog sėdome ir tapėme, darėme karpinius kartu mokykloje“, – pasakoja I. Kurlavičienė, kurios vadovaujamoje mokykloje dėstomoji kalba yra rusų.

Iššūkis – prisikviesti paauglius

Į mokyklą pasivyti bendraklasių vienu metu atvyksta po 3–4 mokinius, jie ugdymo įstaigoje darbuojasi tiek, kiek kiekvienam reikia, o paskui grįžta mokytis nuotoliniu būdu į namus. I. Kurlavičienė pasakoja, kad su vaikais sutariama, jog, kaip ir nurodo ŠMSM parengtas algoritmas, jei jų pamokų lankomumas ilgainiui suprastės, jie vėluos pristatyti atliktas užduotis, vėl bus kviečiami į mokyklą. Mokinių lankomumą ir pažangumą stebi mokytojai, administracija, kas savaitę vyksta mokytojų pasitarimai, kaip vaikams sekasi.

Pasak direktorės, per kelias savaites mokytojai pastebėjo, jog tokia praktika pagerina ne tik mokinių akademinį pažangumą, bet ir tokią svarbią kompetenciją kaip gebėjimą mokytis, patiems planuoti mokymosi procesą. Tie vaikai, kurie pasimokė mokykloje individualiai, grįžę mokytis nuotoliniu būdu į namus jungiasi prie pamokų, atlieka užduotis.

Visgi vienas didžiausių iššūkių mokyklai – prisikviesti paauglius į mokyklą. Tėvai mokyklos kvietimą padėti paprastai priima teigiamai, patys pasirūpina mokinio atvežimu, bet būta atvejų, kai mokytojams reikėjo įdėti daug pastangų, kad įkalbėtų vaiką ateiti į mokyklą.

„Mokytojai geriausiai žino, kodėl vaikas neprisijungė, jie pažįsta šeimą, žino, kaip ji gyvena ir kaip tam vaikui būtų galima nors šiek tiek padėti. Jei nesurasi bendros kalbos su mokiniu, jis kaip nesijungė prie pamokų, taip toliau ir nesijungs. Tad kolegoms linkėčiau kantrybės ir nenuleisti rankų“, – sako Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos direktorė.

Rokiškio savivaldybės patirtis: mokyklos sprendimų randa

2021-02-01

Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis, prašomas pasidalinti patirtimi, kaip sekasi organizuoti vaikų, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų, priežiūrą mokyklose, pasakoja, jog rajono ugdymo įstaigos šią pareigą patikėjo ne pedagogams, bet kitiems mokyklų darbuotojams. Tokiu būdu mokytojai visą savo dėmesį gali skirti nuotolinėms pamokoms.

Tėvai noriai leidžia vaikus į mokyklas

Sausio 26 d. duomenimis, į Rokiškio rajono mokyklas mokytis nuotoliniu būdu atvyko 81 mokinys – nuo pradinukų iki abiturientų. Kaip pasakoja A. Laužadis, įvertinti, kuriems vaikams reikia pagalbos ir priimti sprendimą juos grąžinti mokytis į ugdymo įstaigą, yra patikėta pačioms mokykloms. Savivaldybės administracija ateitų į pagalbą, jei mokykloms nepavyktų rasti veiksmingų problemų sprendimo būdų, jei mokinio šeima nereaguotų į mokyklos raginimus, ignoruotų mokyklos siūlomą pagalbą.

„Tėvai nori, kad vaikai mokytųsi mokyklose, kur yra žmonių, prižiūrinčių, kad jie iš tikrųjų mokytųsi, padėtų jiems laiku, o ne tarp ar po darbų. Tad kai šeima jau sulaukia mokyklos kvietimo, jie pasirūpina, kad vaikai į mokyklas ir ateitų“, – pasakoja A. Laužadis ir priduria, jog kol kas neteko raginti tėvų atvesti vaikus į ugdymo įstaigas.

Anot A. Laužadžio, mokyklose šiuo metu nuotoliniu būdu besimokančių mokinių skaičius nėra pastovus, ateityje jis tikrai keisis. Kaip numato ŠMSM parengtas algoritmas, mokytojai turi stebėti vaikų dalyvavimą pamokose, jų lankomumą ir pastebėjus problemų, jas išsyk spręsti. Kadangi karantinas šalyje pratęstas, nuotolinis mokymas tęsiasi, tad ir mokinių, kuriems prireiks pagalbos, greičiausiai atsiras daugiau.

Priežiūra rūpinasi mokyklų darbuotojai

Visi Rokiškio rajono mokiniai, kuriems reikia pagalbos, grįžta mokytis į savo mokyklas. Nors teko keisti juos vežančių autobusiukų maršrutus, bet pavežėjimo paslauga organizuojama.

Pasak A. Laužadžio, ruošiantis į ugdymo įstaigas grąžinti vaikus, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų, rajono mokyklų vadovų buvo prašoma procesus organizuoti taip, kad mokinius mokyklose prižiūrėtų ne mokytojai.

„Mokytojų darbo krūvis didžiulis, mokyti nuotoliniu būdu nėra lengva. Todėl vaikų priežiūra rūpinasi kiti mokyklų darbuotojai – bibliotekininkai, psichologai, mokytojų padėjėjai, administracijos darbuotojai. Taip mokytojai gali susitelkti tik į ugdymą“, – kalba A. Laužadis.

Savivaldybių duomenimis, šią savaitę į švietimo įstaigas atėjo apie 3000 mokinių

2021-01-28

Šalies savivaldybių švietimo padalinių bei mokyklų atstovai nuotoliniame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene šiandien aptarė, kaip sekasi teikti pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, kiek jų grįžta į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu, kokių sprendimų dar reikėtų, taip pat dalijosi savo patirtimi.

Mokyklų ir savivaldybių atstovai teigė, jog šalies mokyklos turi reikiamas sąlygas ir galimybes, kad suteiktų pagalbą sunkumų nuotolinio mokymosi metu patiriantiems vaikams. Nors kiekvieno vaiko ir šeimos atvejis dažnai yra gana individualus, mokyklos bei savivaldybės randa veiksmingų sprendimų būdų.

Ministrės J. Šiugždinienės žodžiais, būtent savivaldybės, o ypač – mokyklos, geriausiai žino, kaip padėti mokiniams, nes jos yra arčiausiai vaikų, geriausiai juos mato, jaučia jų nuotaikas. Dabartinėje situacijoje visoms mokiniui pagalbos suteikti galinčioms institucijoms svarbu  bendradarbiauti.

Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gvidas Vilys pasakojo, jog savivaldybė turi pasirengusi nuotolinio ugdymo stebėsenos mokyklose schemą. Mokinių pamokų lankomumą bei situaciją šeimose stebi, bendradarbiauja, informaciją renka ir ja vieni su kitais dalijasi seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklos administracija, mokytojai, klasių auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, o prie jų pastebėtų problemų sprendimo jungiasi savivaldybė – švietimo, socialinės paramos ir kiti skyriai. Kelis sykius per savaitę vyksta visų ugdymo įstaigų vadovų pasitarimai, kuriuose ieškoma sprendimų aktualiausioms nuotolinio mokymo problemoms.

„Vyriausybės sprendimas leisti mokyklose nuotoliniu būdu mokytis vaikams, kurie neturi sąlygų namuose, priimtas labai laiku. Mokyklos stovėjo tuščios, o daugiavaikių šeimų vaikai namuose neturėjo vietos mokytis“, – sakė G. Vilys.

Pasvalio rajone mokiniai, kuriems reikia mokymosi pagalbos, grįžo nebūtinai į savo mokyklas, o į arčiausiai jų namų esančius daugiafunkcius centrus. Juose yra nuotoliniam mokymuisi reikalinga kompiuterinė įranga, dirba vaikus prižiūrėti, jiems padėti galintis personalas.

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija pagalbą vaikams teikia vadovaudamasi šiek tiek kitokia sistema – pagalba mokiniui teikiama atsižvelgiant į jo individualią pažangą. Kaip pasakojo progimnazijos direktorė Inga Kurlavičienė, dalykų mokytojai, matydami, jog mokinys nedaro pažangos, jam gresia neigiamas įvertinimas, apie tai informuoja auklėtoją bei administraciją ir mokinys yra kviečiamas į mokyklą. Mokiniams sudaromas dienos planas, pagal kurį mokykloje jie dirba, padedami mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui.

„Vaikai atlieka susikaupusias užduotis, kurios dažnai ir yra pagrindinė nesijungimo prie pamokų priežastis, dirba prie to dalyko, kurio neigiamas įvertinimas gresia. Tą dieną mokinys mokosi pagal individualų planą, bet mūsų tikslas yra grąžinti jį į įprastą, visiems bendrą ugdymo planą – padėti jam pasivyti, pagerinti rezultatus“, – kalbėjo I. Kurlavičienė.

Ši sistema progimnazijoje taikoma jau ne pirmą savaitę, o mokytojai pastebėjo, jog tokia praktika pagerina ir vaikų gebėjimą mokytis, planuoti mokymosi procesą – tie vaikai, kurie pasimokė mokykloje individualiai, grįžę mokytis nuotoliniu būdu į namus patys jungiasi prie pamokų, atlieka užduotis.

„Mokykla geriausiai pažįsta savo mokinius, jų šeimas, mokyklų vadovai yra kompetentingi ir geriausiai gali užtikrinti reikalingą mokiniui pagalbą“, – susitikime sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Gucevičienė.

Anot jos, miesto mokyklų apklausa parodė, jog pagalbos poreikio diapazonas platus, visgi labiausiai jos reikia mokslus pradedantiems vaikams, t. y. pirmokams-antrokams, pereinantiems iš pradinio į dalykinį mokymą, t. y. penktokams, bei paaugliams, t. y. 7–9 klasių mokiniams. Pagalbos reikia vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, stokojantiems motyvacijos, mokiniams iš socialinės rizikos šeimų, taip pat tiems, kurie namuose paprasčiausiai neturi vietos mokytis ar kurių tėvai negali jiems padėti.

Anot O. Gucevičienės, pagalbos mokiniams procesas įsivažiuoja, o jo sėkmė priklauso nuo visų institucijų – mokyklų, savivaldybės, – bendradarbiavimo, komunikavimo ir pasitikėjimo vieni kitais.

Savivaldybių pateikiamais duomenimis, į mokyklas ar kitas savivaldybių priskirtas įstaigas šią savaitę grįžo apie 3000 mokinių nuo pradinukų iki abiturientų. Jie įstaigose mokosi nuotoliniu būdu. Kitiems pagalba kol kas teikiama namuose.

Kazlų Rūdos savivaldybės patirtis: pagalba ne tik socialinės rizikos šeimoms

2021-01-27

Kaip pavyksta atpažinti vaikus, kuriems reikia pagalbos, ir kaip organizuoja šių vaikų ugdymą bei priežiūrą, pasakoja Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Beta Zaveckienė.

 

Šios savaitės pradžioje į Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklas grįžo 82 mokiniai, iš jų daugiausia – besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą. Pagalbos poreikis savivaldybėje yra nuolat stebimas ir karantinui šalyje besitęsiant į mokyklas anksčiau gali grįžti ir daugiau vaikų.

 

„Mūsų savivaldybėje mokyklų bendruomenės nedidelės, mokytojai pažįsta ir mokinius, ir jų tėvus, žino jų buitį, kaip ir kuo šeima gyvena. Perėjus prie nuotolinio mokymo, mokytojai pirmiausia atidžiau stebėjo tuos moksleivius, kuriems ir įprastai mokantis reikėdavo pagalbos, bet kartu stebimi ir kiti mokiniai – ar laiku prisijungia prie pamokų, kaip atlieka užduotis, ar motyvuotai dalyvauja pamokose“, – kalba B. Zaveckienė.

Pagalba ne tik socialinės rizikos šeimoms

„Visko būna – kartais su mokytojo rekomendacija, patarimu, jog vaikui reikia pagalbos mokantis, jog jam geriau grįžti į mokyklą, nesutinka tėvai. Mes matome vienintelį kelią tokioms situacijoms spręsti – komunikacija. Ir kalbėtis su tėvai turi ne tik mokytojas – jis pastebi problemas ir pradeda jas spręsti, bet padėti jam privalo ir psichologas, socialinis pedagogas, savivaldybės socialiniai darbuotojai“, – kalba B. Zaveckienė.

Ji sako, jog savivaldybė mokyklas skatina pagalbą suteikti ne tik vaikams iš socialinės rizikos šeimų, bet atkreipti dėmesį ir į tas šeimas, kurių namuose paprasčiausiai trūksta tylios vietos mokymuisi, tuos tėvus, kurie dirba pamainomis ir vaikų prižiūrėti negali tik tam tikromis dienomis.

„Kartais tėvai, atrodo, nedrįsta kreiptis pagalbos į mokyklą. Bet mokytojai, pastebėję, jog vaikui sunku, jis nesusitvarko su užduotimis, kalbasi su šeimomis ir ragina kartu ieškoti visiems parankaus sprendimo. Turėjome tokį atvejį, kai mokyklos psichologas po pokalbio su stiprų nerimą išgyvenusiu mokiniu paragino jį ateiti mokytis į mokyklą“, – kalba B. Zaveckienė.

Siekia pastovumo

Visi Kazlų Rūdos savivaldybės vaikai, kurie susiduria su sunkumais dėl nuotolinio ugdymo, grįžta mokyti į savo mokyklas. Į mokyklas juos ir įprastai, ir dabar veža mokyklų autobusiukai.

„Norime, kad vaikai grįžtų į jiems pažįstamą aplinką, į savo mokyklą ir kuo ramiau, nuosekliau jose mokytųsi“, – dėsto B. Zaveckienė.

Mokyklose vaikams padeda ir juos prižiūri mokytojai, mokytojų padėjėjai, socialiniai pedagogai, bibliotekiniai, kartais – ir mokyklų vadovai. Mokyklos taip pat stengiasi, kad sugrįžę mokiniai būtų ne vienoje klasėje, o būtų suskirstyti pagal klases ar amžiaus grupes bei kasdien mokytųsi toje pačioje vietoje, ne migruotų iš vieno kabineto į kitą. Kompiuterinę įrangą mokymuisi mokiniams suteikia mokyklos.

„Vaikams reikia pastovumo, tad stengiamės jiems tai suteikti“, – sako B. Zaveckienė.

Į pagalbą sunkumų turintiems vaikams įsitraukia ir seniūnijos

2021-01-22

Į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu grįžta vaikai, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų.

Patirtimi, kaip organizuojama tokių vaikų priežiūra, dalijasi Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė. Ji pabrėžia mokyklos ir savivaldybės bendrą darbą teikiant pagalbą mokiniams, ypač tų šeimų, kurios nėra linkusios bendradarbiauti su mokykla.

Pirmiausia problemą pastebi mokytojai

„Mūsų savivaldybės mokyklos nėra didelės, tad klasės vadovai, net dalyko mokytojai daugumos mokinių šeimas pažįsta. Perėjus prie visuotinio nuotolinio ugdymo, mokytojai atidžiai stebi visus mokinius, ar jie laiku jungiasi į pamokas, kiek dalyvauja, kaip atlieka užduotis. Po kelių savaičių nuotolinio mokymo matyti, kam ir kokios pagalbos reikia“, – sako Judita Šertvytienė.

Pasak jos, jau praėjusią savaitę mokyklų iniciatyva pradėjus aiškintis, kam labiausiai reikia pagalbos, suskaičiuota, jog į mokyklas grąžinti reiktų bent 57 rajono mokinius, be to, poreikis gali ir išaugti.

Į pagalbą ateina socialiniai darbuotojai

J. Šertvytienė sako, kad problemų atpažinimo būdas yra gana paprastas: tokiais atvejais, kai mokinys kelias dienas nedalyvauja pamokoje ir nei jis pats, nei jo tėvai neatsako į mokytojos skambučius, į jų namus vyksta savivaldybės socialinis darbuotojas ar seniūnas. Taip visiems bendradarbiaujant į mokymąsi galima grąžinti mokinius, kuriems pagalbos reikia labiausiai.

Mokiniai į mokyklas pavežami

Nemaža dalis sunkumų patiriančių mokinių į mokyklas jau grįžo. Visi jie grįžta į savo ugdymo įstaigas. Kaip pasakoja J. Šertvytienė, atitinkamai pagal į mokyklas grįžtančių vaikų gyvenamąsias vietas, keičiami juos vežiojančių mokyklų autobusiukų maršrutai. Ugdymo įstaigose vaikus prižiūri mokytojai, socialiniai pedagogai, bibliotekų, administracijos darbuotojai.

„Vaikai į mokyklą grįžo dar visai neseniai, tad apie pokyčius jų mokymuisi kalbėti gal ankstoka. Bet mokyklų vadovai pasakoja, jog vaikai į mokyklą ateina noriai, o patys vaikai sako, kad mokykloje jiems lengviau – yra aiški dienos struktūra, jie nepameta pamokų pradžios, nepasiklysta tarp pateikiamos medžiagos. Šį sprendimą teigiamai vertina ir mokyklos, ir mokiniai, ir jų šeimos“, – sako J. Šertvytienė.

Svarbiausia mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimas

Norint sėkmingai identifikuoti mokinius, kurie turi sunkumų mokytis nuotoliniu būdu, ir kuo geriau ir greičiau jiems padėti, J. Šertvytienės nuomone, svarbiausia yra mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimas. Socialiniai darbuotojai, socialinės paramos centrai, vaikų dienos centrų darbuotojai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, net bendruomenės pareigūnai nuolat tiesiogiai bendrauja su socialinės rizikos šeimomis, turi jų kontaktus, žino, kaip geriausia juos pasiekti ir padėti.