Geroji patirtis

Kauno mokyklų patirtis: daugiau dėmesio motyvacijai skatinti

2021-02-10

Karantinui tęsiantis, į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu grįžta mokiniai, kurie namuose neturi tinkamų sąlygų arba patiria mokymosi sunkumų. Dažnai kiekvieno vaiko situacija yra kitokia, o ir mokyklos panašioms problemoms randa savų sprendimų. Visgi, kaip pažymi dviejų Kauno miesto mokyklų vadovės, bendras vardiklis visiems sunkumams įveikti yra mokytojų, tėvų bei mokyklų administracijų bendradarbiavimas.

Kviečia tuos, kuriems trūksta motyvacijos

Kauno Simono Daukanto progimnazijos direktorė Jekaterina Juknevičienė sako, jog nėra svarbu, ar kalbama apie mažutę kaimo mokyklą, ar apie didelę didelio miesto mokyklą, visi klasių vadovai puikiai pažįsta savo mokinius, žino jų stipriąsias ir silpnąsias puses, pažįsta jų šeimas. Taigi būtent jie ir gali tiksliausiai pasakyti, greičiausiai pastebėti, kam ir kokios pagalbos reikia. Tik esant labai sudėtingai situacijai, jei tėvai visiškai nebendradarbiauja su mokykla, nekreipia dėmesio į pedagogų rekomendacijas, ugdymo įstaigos kreipiasi į savivaldybių institucijas. Vieno šios progimnazijos mokinio atvejį teko perduodi aiškintis Vaiko teisių apsaugos tarnybai.

„Mūsų mokyklos Vaiko gerovės komisija, pasitarusi su klasių vadovais, nusprendė į mokyklą mokytis nuotoliniu būdu kviesti ne tik tuos vaikus, kurie namuose neturi tinkamų sąlygų, bet ir tuos, kurie stokoja motyvacijos mokytis“, – pasakoja J. Juknevičienė.

Šiuo metu į mokyklą mokytis yra grįžę 9 mokiniai (pora pradinukų, penktokas, šeštokas, 3 septintokai ir 2 aštuntokai). Dauguma jų – mokyklos VGK rekomendacijomis dėl motyvacijos stokos ar tėvų prašymu. Iš viso S. Daukanto progimnazijoje mokosi 915 1–8 klasių mokinių.

Progimnazija – didžiulė, taigi kiekvienas sugrįžęs mokinys dirba atskirame kabinete, juos prižiūri mokyklos socialinės pedagogės, bibliotekininkės.

„Užsitęsus nuotoliniam mokymui pastebime, kad prastėja vaikų drausmė, jie nesilaiko susitarimų. Iš ekrano kalbantis, kažką užduodantis mokytojas jiems, ko gero, atrodo mažiau realus – juk sąsiuvinio nepaims, nepatikrins. Tiesioginis, gyvas bendravimas su žmogumi mus visus labiau įpareigoja“, – kalba progimnazijos direktorė.

Vaikai mokykloje mokosi jau beveik dvi savaites. Pasak J. Juknevičienės, mokinių rezultatai ir elgesys iš esmės pagerėjo jau kitą dieną po grįžimo į mokyklą. Dabar mokytojai pastebi, kad vaikai ne tik prisijungia, bet svarbiausia – dirba pamokose. Jei pirmosiomis grįžimo dienomis patys mokiniai ir nebuvo labai patenkinti, kad 8 val. ryte jau reikėjo sėstis prie pamokų, dabar ir jie džiaugiasi – progimnazijos kieme gali pažaisti su kitais atėjusiais vaikais, pasportuoti sporto salėje, naudotis biblioteka.

„Be to, vaikai ir patys ima pastebėti, kad šiek tiek pasistengus jiems gali sektis moksluose“, – sako J. Juknevičienė.

Trūksta savarankiško mokymosi įgūdžio

Kauno „Varpo“ gimnazijoje mokosi 417 9-12 klasių mokinių. Kaip pasakoja gimnazijos direktorė Ilmantė Bagdonė, po Vyriausybės nutarimo leisti grįžti į mokyklas vaikams, patiriantiems mokymosi sunkumų dėl nuotolinio mokymo, klasių auklėtojai apklausė visus savo mokinius ir jų tėvus. Iš visos mokyklos pagalbos reikėjo 2 mokiniams: vienai gimnazistei reikėjo techninės pagalbos – mokyklos specialistai sutvarkė jos kompiuterio programinę įrangą ir ji grįžo mokytis namo; kita gausioje šeimoje auganti gimnazistė namuose neturėjo ramios vietos mokslams, tad prašė sudaryti sąlygas mokytis mokykloje.

„Vis kalbama, jog pradinukams reikia nuolatinės pagalbos mokantis, prisijungiant prie pamokų, ruošiant namų darbus, bet ji reikalinga ir vyresniems vaikams. Rengėme savo gimnazistų apklausą ir dauguma išsakė, jog jiems vieniems labai sunku susikoncentruoti mokslui. Nors gimnazistai, sakytum, jau yra gana savarankiški žmonės, bet savarankiško mokymosi įgūdžių jiems dar trūksta. Jiems labai sunku susiplanuoti laiką, skirti savo dėmesį vien tik pamokoms – namie daug blaškančių pagundų“, – sako I. Bagdonė.

Pasak jos, gyvos konsultacijos, pasitarimai su mokytojais labiau padeda įveikti mokymosi sunkumus, su kuriais susiduria mokiniai, tačiau dabar tenka konsultuoti tik nuotoliniu būdu. Bet mokykla skatina tėvus ir pačius gimnazistus kreiptis pagalbos į mokyklą, jei jaučia, jog jos reikėtų. 

„Dabar svarbu visiems galvoti kuo racionaliau, išlikti stipriems ir stengtis išgyventi šį visiems – mokiniams, mokytojams, tėvams, – sunkų laiką“, – kalba I. Bagdonė.

Konsultacijos mokykloje gerina mokinių gebėjimą mokytis savarankiškai

2021-02-04

Į šalies mokyklas mokytis nuotoliniu būdu grįžta mokiniai, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų. Nors kiekvieno vaiko atvejis yra gana individualus, mokyklos bei savivaldybės ieško ir randa veiksmingų sprendimų būdų. Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija mokinius mokytis į mokyklą kviečia atsižvelgdama į jų pažangumą ir ši mokyklos praktika vaikams padėjo ne tik pasitaisyti moksluose, bet ir prisidėjo ugdant tokią svarbią kompetenciją kaip gebėjimą mokytis patiems.

Konsultacijos mokykloje gerina mokinių gebėjimą mokytis savarankiškai

2021-02-04

Į šalies mokyklas mokytis nuotoliniu būdu grįžta mokiniai, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų. Nors kiekvieno vaiko atvejis yra gana individualus, mokyklos bei savivaldybės ieško ir randa veiksmingų sprendimų būdų. Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija mokinius mokytis į mokyklą kviečia atsižvelgdama į jų pažangumą ir ši mokyklos praktika vaikams padėjo ne tik pasitaisyti moksluose, bet ir prisidėjo ugdant tokią svarbią kompetenciją kaip gebėjimą mokytis patiems.

Jei gresia neigiamas įvertinimas

Kaip pasakoja progimnazijos direktorė Inga Kurlavičienė, šią pagalbos mokiniams sistemą mokykla pradėjo taikyti prieš porą savaičių, artėjant pirmojo pusmečio pabaigai. Iš anksto informavus mokinių tėvus, buvo nuspręsta, jog:

  • 5–8 klasių dalykų mokytojai, matydami, jog mokiniui gresia neigiamas įvertinimas, apie tai informuoja klasės auklėtoją bei mokyklos administraciją;
  • tuomet kreipiamasi į mokinio tėvus ar patį mokinį ir jis kviečiamas atvykti į mokyklą;
  • mokykloje mokiniui sudaromas individualus dienos planas, pagal kurį jis dirba, padedamas mokyklos administracijos darbuotojo.

„Labai dažnai mokiniai nesijungia prie nuotolinių pamokų todėl, kad turi kokių nors skolų – yra neatlikę namų darbų, testų, neišmokę. Todėl mokykloje jie pirmiausia atlieka visas nepadarytas užduotis, aiškinasi, jeigu jų nesupranta, atliktus darbus siunčia mokytojui bei dirba prie to dalyko, kurio neigiamas įvertinimas gresia. Vieną ar kelias dienas mokinys mokosi pagal individualų planą, bet mūsų tikslas yra grąžinti jį į įprastą, visiems bendrą ugdymo planą – padėti jam pasivyti, pagerinti rezultatus“, – kalba I. Kurlavičienė.

Progimnazijos direktorė pasakoja, jog situacijų būta visokių: vieniems mokiniams reikėjo akademinės pagalbos, kitiems – tiesiog parodyti, kur surasti mokytojo pateiktą informaciją ar įteikti priemones darbui.

„Dauguma vaikų jaučia pareigą jungtis prie tokių dalykų kaip matematika, kalbos, istorija, bet tokiems dalykams kaip muzika, dailė skiria mažiau laiko, neatsiskaito, mano, kad jie nėra svarbūs. O šie dalykai irgi vertinami. Mokiniai teisinasi, jog neturi priemonių ar nemoka, tad buvo atvejų, kai tiesiog sėdome ir tapėme, darėme karpinius kartu mokykloje“, – pasakoja I. Kurlavičienė, kurios vadovaujamoje mokykloje dėstomoji kalba yra rusų.

Iššūkis – prisikviesti paauglius

Į mokyklą pasivyti bendraklasių vienu metu atvyksta po 3–4 mokinius, jie ugdymo įstaigoje darbuojasi tiek, kiek kiekvienam reikia, o paskui grįžta mokytis nuotoliniu būdu į namus. I. Kurlavičienė pasakoja, kad su vaikais sutariama, jog, kaip ir nurodo ŠMSM parengtas algoritmas, jei jų pamokų lankomumas ilgainiui suprastės, jie vėluos pristatyti atliktas užduotis, vėl bus kviečiami į mokyklą. Mokinių lankomumą ir pažangumą stebi mokytojai, administracija, kas savaitę vyksta mokytojų pasitarimai, kaip vaikams sekasi.

Pasak direktorės, per kelias savaites mokytojai pastebėjo, jog tokia praktika pagerina ne tik mokinių akademinį pažangumą, bet ir tokią svarbią kompetenciją kaip gebėjimą mokytis, patiems planuoti mokymosi procesą. Tie vaikai, kurie pasimokė mokykloje individualiai, grįžę mokytis nuotoliniu būdu į namus jungiasi prie pamokų, atlieka užduotis.

Visgi vienas didžiausių iššūkių mokyklai – prisikviesti paauglius į mokyklą. Tėvai mokyklos kvietimą padėti paprastai priima teigiamai, patys pasirūpina mokinio atvežimu, bet būta atvejų, kai mokytojams reikėjo įdėti daug pastangų, kad įkalbėtų vaiką ateiti į mokyklą.

„Mokytojai geriausiai žino, kodėl vaikas neprisijungė, jie pažįsta šeimą, žino, kaip ji gyvena ir kaip tam vaikui būtų galima nors šiek tiek padėti. Jei nesurasi bendros kalbos su mokiniu, jis kaip nesijungė prie pamokų, taip toliau ir nesijungs. Tad kolegoms linkėčiau kantrybės ir nenuleisti rankų“, – sako Klaipėdos „Gabijos“ progimnazijos direktorė.

Rokiškio savivaldybės patirtis: mokyklos sprendimų randa

2021-02-01

Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis, prašomas pasidalinti patirtimi, kaip sekasi organizuoti vaikų, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų, priežiūrą mokyklose, pasakoja, jog rajono ugdymo įstaigos šią pareigą patikėjo ne pedagogams, bet kitiems mokyklų darbuotojams. Tokiu būdu mokytojai visą savo dėmesį gali skirti nuotolinėms pamokoms.

Tėvai noriai leidžia vaikus į mokyklas

Sausio 26 d. duomenimis, į Rokiškio rajono mokyklas mokytis nuotoliniu būdu atvyko 81 mokinys – nuo pradinukų iki abiturientų. Kaip pasakoja A. Laužadis, įvertinti, kuriems vaikams reikia pagalbos ir priimti sprendimą juos grąžinti mokytis į ugdymo įstaigą, yra patikėta pačioms mokykloms. Savivaldybės administracija ateitų į pagalbą, jei mokykloms nepavyktų rasti veiksmingų problemų sprendimo būdų, jei mokinio šeima nereaguotų į mokyklos raginimus, ignoruotų mokyklos siūlomą pagalbą.

„Tėvai nori, kad vaikai mokytųsi mokyklose, kur yra žmonių, prižiūrinčių, kad jie iš tikrųjų mokytųsi, padėtų jiems laiku, o ne tarp ar po darbų. Tad kai šeima jau sulaukia mokyklos kvietimo, jie pasirūpina, kad vaikai į mokyklas ir ateitų“, – pasakoja A. Laužadis ir priduria, jog kol kas neteko raginti tėvų atvesti vaikus į ugdymo įstaigas.

Anot A. Laužadžio, mokyklose šiuo metu nuotoliniu būdu besimokančių mokinių skaičius nėra pastovus, ateityje jis tikrai keisis. Kaip numato ŠMSM parengtas algoritmas, mokytojai turi stebėti vaikų dalyvavimą pamokose, jų lankomumą ir pastebėjus problemų, jas išsyk spręsti. Kadangi karantinas šalyje pratęstas, nuotolinis mokymas tęsiasi, tad ir mokinių, kuriems prireiks pagalbos, greičiausiai atsiras daugiau.

Priežiūra rūpinasi mokyklų darbuotojai

Visi Rokiškio rajono mokiniai, kuriems reikia pagalbos, grįžta mokytis į savo mokyklas. Nors teko keisti juos vežančių autobusiukų maršrutus, bet pavežėjimo paslauga organizuojama.

Pasak A. Laužadžio, ruošiantis į ugdymo įstaigas grąžinti vaikus, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų, rajono mokyklų vadovų buvo prašoma procesus organizuoti taip, kad mokinius mokyklose prižiūrėtų ne mokytojai.

„Mokytojų darbo krūvis didžiulis, mokyti nuotoliniu būdu nėra lengva. Todėl vaikų priežiūra rūpinasi kiti mokyklų darbuotojai – bibliotekininkai, psichologai, mokytojų padėjėjai, administracijos darbuotojai. Taip mokytojai gali susitelkti tik į ugdymą“, – kalba A. Laužadis.

Savivaldybių duomenimis, šią savaitę į švietimo įstaigas atėjo apie 3000 mokinių

2021-01-28

Šalies savivaldybių švietimo padalinių bei mokyklų atstovai nuotoliniame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministre Jurgita Šiugždiniene šiandien aptarė, kaip sekasi teikti pagalbą mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams, kiek jų grįžta į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu, kokių sprendimų dar reikėtų, taip pat dalijosi savo patirtimi.

Mokyklų ir savivaldybių atstovai teigė, jog šalies mokyklos turi reikiamas sąlygas ir galimybes, kad suteiktų pagalbą sunkumų nuotolinio mokymosi metu patiriantiems vaikams. Nors kiekvieno vaiko ir šeimos atvejis dažnai yra gana individualus, mokyklos bei savivaldybės randa veiksmingų sprendimų būdų.

Ministrės J. Šiugždinienės žodžiais, būtent savivaldybės, o ypač – mokyklos, geriausiai žino, kaip padėti mokiniams, nes jos yra arčiausiai vaikų, geriausiai juos mato, jaučia jų nuotaikas. Dabartinėje situacijoje visoms mokiniui pagalbos suteikti galinčioms institucijoms svarbu  bendradarbiauti.

Pasvalio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Gvidas Vilys pasakojo, jog savivaldybė turi pasirengusi nuotolinio ugdymo stebėsenos mokyklose schemą. Mokinių pamokų lankomumą bei situaciją šeimose stebi, bendradarbiauja, informaciją renka ir ja vieni su kitais dalijasi seniūnijų socialiniai darbuotojai, mokyklos administracija, mokytojai, klasių auklėtojai, švietimo pagalbos specialistai, o prie jų pastebėtų problemų sprendimo jungiasi savivaldybė – švietimo, socialinės paramos ir kiti skyriai. Kelis sykius per savaitę vyksta visų ugdymo įstaigų vadovų pasitarimai, kuriuose ieškoma sprendimų aktualiausioms nuotolinio mokymo problemoms.

„Vyriausybės sprendimas leisti mokyklose nuotoliniu būdu mokytis vaikams, kurie neturi sąlygų namuose, priimtas labai laiku. Mokyklos stovėjo tuščios, o daugiavaikių šeimų vaikai namuose neturėjo vietos mokytis“, – sakė G. Vilys.

Pasvalio rajone mokiniai, kuriems reikia mokymosi pagalbos, grįžo nebūtinai į savo mokyklas, o į arčiausiai jų namų esančius daugiafunkcius centrus. Juose yra nuotoliniam mokymuisi reikalinga kompiuterinė įranga, dirba vaikus prižiūrėti, jiems padėti galintis personalas.

Klaipėdos „Gabijos“ progimnazija pagalbą vaikams teikia vadovaudamasi šiek tiek kitokia sistema – pagalba mokiniui teikiama atsižvelgiant į jo individualią pažangą. Kaip pasakojo progimnazijos direktorė Inga Kurlavičienė, dalykų mokytojai, matydami, jog mokinys nedaro pažangos, jam gresia neigiamas įvertinimas, apie tai informuoja auklėtoją bei administraciją ir mokinys yra kviečiamas į mokyklą. Mokiniams sudaromas dienos planas, pagal kurį mokykloje jie dirba, padedami mokyklos direktoriaus pavaduotojo ugdymui.

„Vaikai atlieka susikaupusias užduotis, kurios dažnai ir yra pagrindinė nesijungimo prie pamokų priežastis, dirba prie to dalyko, kurio neigiamas įvertinimas gresia. Tą dieną mokinys mokosi pagal individualų planą, bet mūsų tikslas yra grąžinti jį į įprastą, visiems bendrą ugdymo planą – padėti jam pasivyti, pagerinti rezultatus“, – kalbėjo I. Kurlavičienė.

Ši sistema progimnazijoje taikoma jau ne pirmą savaitę, o mokytojai pastebėjo, jog tokia praktika pagerina ir vaikų gebėjimą mokytis, planuoti mokymosi procesą – tie vaikai, kurie pasimokė mokykloje individualiai, grįžę mokytis nuotoliniu būdu į namus patys jungiasi prie pamokų, atlieka užduotis.

„Mokykla geriausiai pažįsta savo mokinius, jų šeimas, mokyklų vadovai yra kompetentingi ir geriausiai gali užtikrinti reikalingą mokiniui pagalbą“, – susitikime sakė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Gucevičienė.

Anot jos, miesto mokyklų apklausa parodė, jog pagalbos poreikio diapazonas platus, visgi labiausiai jos reikia mokslus pradedantiems vaikams, t. y. pirmokams-antrokams, pereinantiems iš pradinio į dalykinį mokymą, t. y. penktokams, bei paaugliams, t. y. 7–9 klasių mokiniams. Pagalbos reikia vaikams, turintiems mokymosi sunkumų, stokojantiems motyvacijos, mokiniams iš socialinės rizikos šeimų, taip pat tiems, kurie namuose paprasčiausiai neturi vietos mokytis ar kurių tėvai negali jiems padėti.

Anot O. Gucevičienės, pagalbos mokiniams procesas įsivažiuoja, o jo sėkmė priklauso nuo visų institucijų – mokyklų, savivaldybės, – bendradarbiavimo, komunikavimo ir pasitikėjimo vieni kitais.

Savivaldybių pateikiamais duomenimis, į mokyklas ar kitas savivaldybių priskirtas įstaigas šią savaitę grįžo apie 3000 mokinių nuo pradinukų iki abiturientų. Jie įstaigose mokosi nuotoliniu būdu. Kitiems pagalba kol kas teikiama namuose.

Kazlų Rūdos savivaldybės patirtis: pagalba ne tik socialinės rizikos šeimoms

2021-01-27

Kaip pavyksta atpažinti vaikus, kuriems reikia pagalbos, ir kaip organizuoja šių vaikų ugdymą bei priežiūrą, pasakoja Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Beta Zaveckienė.

 

Šios savaitės pradžioje į Kazlų Rūdos savivaldybės mokyklas grįžo 82 mokiniai, iš jų daugiausia – besimokantys pagal pagrindinio ugdymo programą. Pagalbos poreikis savivaldybėje yra nuolat stebimas ir karantinui šalyje besitęsiant į mokyklas anksčiau gali grįžti ir daugiau vaikų.

 

„Mūsų savivaldybėje mokyklų bendruomenės nedidelės, mokytojai pažįsta ir mokinius, ir jų tėvus, žino jų buitį, kaip ir kuo šeima gyvena. Perėjus prie nuotolinio mokymo, mokytojai pirmiausia atidžiau stebėjo tuos moksleivius, kuriems ir įprastai mokantis reikėdavo pagalbos, bet kartu stebimi ir kiti mokiniai – ar laiku prisijungia prie pamokų, kaip atlieka užduotis, ar motyvuotai dalyvauja pamokose“, – kalba B. Zaveckienė.

Pagalba ne tik socialinės rizikos šeimoms

„Visko būna – kartais su mokytojo rekomendacija, patarimu, jog vaikui reikia pagalbos mokantis, jog jam geriau grįžti į mokyklą, nesutinka tėvai. Mes matome vienintelį kelią tokioms situacijoms spręsti – komunikacija. Ir kalbėtis su tėvai turi ne tik mokytojas – jis pastebi problemas ir pradeda jas spręsti, bet padėti jam privalo ir psichologas, socialinis pedagogas, savivaldybės socialiniai darbuotojai“, – kalba B. Zaveckienė.

Ji sako, jog savivaldybė mokyklas skatina pagalbą suteikti ne tik vaikams iš socialinės rizikos šeimų, bet atkreipti dėmesį ir į tas šeimas, kurių namuose paprasčiausiai trūksta tylios vietos mokymuisi, tuos tėvus, kurie dirba pamainomis ir vaikų prižiūrėti negali tik tam tikromis dienomis.

„Kartais tėvai, atrodo, nedrįsta kreiptis pagalbos į mokyklą. Bet mokytojai, pastebėję, jog vaikui sunku, jis nesusitvarko su užduotimis, kalbasi su šeimomis ir ragina kartu ieškoti visiems parankaus sprendimo. Turėjome tokį atvejį, kai mokyklos psichologas po pokalbio su stiprų nerimą išgyvenusiu mokiniu paragino jį ateiti mokytis į mokyklą“, – kalba B. Zaveckienė.

Siekia pastovumo

Visi Kazlų Rūdos savivaldybės vaikai, kurie susiduria su sunkumais dėl nuotolinio ugdymo, grįžta mokyti į savo mokyklas. Į mokyklas juos ir įprastai, ir dabar veža mokyklų autobusiukai.

„Norime, kad vaikai grįžtų į jiems pažįstamą aplinką, į savo mokyklą ir kuo ramiau, nuosekliau jose mokytųsi“, – dėsto B. Zaveckienė.

Mokyklose vaikams padeda ir juos prižiūri mokytojai, mokytojų padėjėjai, socialiniai pedagogai, bibliotekiniai, kartais – ir mokyklų vadovai. Mokyklos taip pat stengiasi, kad sugrįžę mokiniai būtų ne vienoje klasėje, o būtų suskirstyti pagal klases ar amžiaus grupes bei kasdien mokytųsi toje pačioje vietoje, ne migruotų iš vieno kabineto į kitą. Kompiuterinę įrangą mokymuisi mokiniams suteikia mokyklos.

„Vaikams reikia pastovumo, tad stengiamės jiems tai suteikti“, – sako B. Zaveckienė.

Į pagalbą sunkumų turintiems vaikams įsitraukia ir seniūnijos

2021-01-22

Į mokyklas mokytis nuotoliniu būdu grįžta vaikai, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų.

Patirtimi, kaip organizuojama tokių vaikų priežiūra, dalijasi Šiaulių rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Judita Šertvytienė. Ji pabrėžia mokyklos ir savivaldybės bendrą darbą teikiant pagalbą mokiniams, ypač tų šeimų, kurios nėra linkusios bendradarbiauti su mokykla.

Pirmiausia problemą pastebi mokytojai

„Mūsų savivaldybės mokyklos nėra didelės, tad klasės vadovai, net dalyko mokytojai daugumos mokinių šeimas pažįsta. Perėjus prie visuotinio nuotolinio ugdymo, mokytojai atidžiai stebi visus mokinius, ar jie laiku jungiasi į pamokas, kiek dalyvauja, kaip atlieka užduotis. Po kelių savaičių nuotolinio mokymo matyti, kam ir kokios pagalbos reikia“, – sako Judita Šertvytienė.

Pasak jos, jau praėjusią savaitę mokyklų iniciatyva pradėjus aiškintis, kam labiausiai reikia pagalbos, suskaičiuota, jog į mokyklas grąžinti reiktų bent 57 rajono mokinius, be to, poreikis gali ir išaugti.

Į pagalbą ateina socialiniai darbuotojai

J. Šertvytienė sako, kad problemų atpažinimo būdas yra gana paprastas: tokiais atvejais, kai mokinys kelias dienas nedalyvauja pamokoje ir nei jis pats, nei jo tėvai neatsako į mokytojos skambučius, į jų namus vyksta savivaldybės socialinis darbuotojas ar seniūnas. Taip visiems bendradarbiaujant į mokymąsi galima grąžinti mokinius, kuriems pagalbos reikia labiausiai.

Mokiniai į mokyklas pavežami

Nemaža dalis sunkumų patiriančių mokinių į mokyklas jau grįžo. Visi jie grįžta į savo ugdymo įstaigas. Kaip pasakoja J. Šertvytienė, atitinkamai pagal į mokyklas grįžtančių vaikų gyvenamąsias vietas, keičiami juos vežiojančių mokyklų autobusiukų maršrutai. Ugdymo įstaigose vaikus prižiūri mokytojai, socialiniai pedagogai, bibliotekų, administracijos darbuotojai.

„Vaikai į mokyklą grįžo dar visai neseniai, tad apie pokyčius jų mokymuisi kalbėti gal ankstoka. Bet mokyklų vadovai pasakoja, jog vaikai į mokyklą ateina noriai, o patys vaikai sako, kad mokykloje jiems lengviau – yra aiški dienos struktūra, jie nepameta pamokų pradžios, nepasiklysta tarp pateikiamos medžiagos. Šį sprendimą teigiamai vertina ir mokyklos, ir mokiniai, ir jų šeimos“, – sako J. Šertvytienė.

Svarbiausia mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimas

Norint sėkmingai identifikuoti mokinius, kurie turi sunkumų mokytis nuotoliniu būdu, ir kuo geriau ir greičiau jiems padėti, J. Šertvytienės nuomone, svarbiausia yra mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimas. Socialiniai darbuotojai, socialinės paramos centrai, vaikų dienos centrų darbuotojai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai, net bendruomenės pareigūnai nuolat tiesiogiai bendrauja su socialinės rizikos šeimomis, turi jų kontaktus, žino, kaip geriausia juos pasiekti ir padėti.